Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gastrolės
Pokalbis su aktore Egle Gabrėnaite
Sigita Ivaškaitė : Nuoga politika (1)
Teatro „Aura“ premjera „Menų spaustuvėje“
Dvi fotografijos parodos Kaune
Eglė Rindzevičiūtė : Režimų kaitos menas (1)
Paroda „Po raudonąja žvaigžde: Lietuvos dailė 1940-1941 m.“
Monika Krikštopaitytė: Parkai ir menai gryname ore (2)
Žemės ir aplinkos meno paroda „Išlikimas“ Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose
„7md“ rekomenduoja dešimt Tarptautinio Kauno kino festivalio filmų
Krėsle prie televizoriaus
Videoinstaliacija „Gyvasis vyšnių sodas“
7MD informacija: Savaitės filmai
Spalio 1-7
Rimtauto Gibavičiaus grafikos darbų paroda „Juškus Gallery“

Laima Kreivytė

Rimtautas Vincentas Gibavičius (1935-1993) - menininkas, kuris pradėjo naudoti šiuolaikinę vaizdų kalbą anksčiau, nei mes išmokome ją skaityti. Tiksliau, visada atrodė, kad puikiai žinome, apie ką kalba lakoniški ir dekoratyvūs Vilniaus peizažai arba spontaniškai sklandžios poezijos iliustracijos. Bet reikėjo kelių dešimtmečių konteksto, kad išryškėtų R.V. Gibavičiaus meninio mąstymo aktualumas ne tik Lietuvos dailės, bet ir dabartinės vizualiosios kultūros kontekste.

 

Šioje nedidelėje parodoje kaip tik ir siekiama išryškinti tas Gibavičiaus kūrybos briaunas, kurios atskleidžia jo novatoriškumą ir skirtingų meninės raiškos būdų sintezės paieškas. Išskirtinė Gibavičiaus grafikos darbų savybė - metamultiplikacija. Taip vadinu tiražavimo proceso apmąstymą, atvaizdo kartojimo filosofiją. Grafika pagal apibrėžimą yra atspaudas nuo klišės, kurį galima kartoti. Tačiau kaip kartojimą parkelti iš kopijos ir originalo problematikos į laiko ir erdvės? Vakarų popmeno atstovai atvaizdų tiražavimą siejo su masine gamyba - tai buvo ne tik unifikacijos, bet ir vartojimo kritika. Gibavičių mažai domino materija, jos pavidalų dauginimas. Jam rūpėjo ne reklaminė plokštuma, o tai, kas atsiranda anapus ir šiapus vaizdo. Todėl toks dažnas jo kūryboje lango motyvas. Menininkas ne šiaip kartoja, o sluoksniuoja vaizduotėje užsilikusius vaikystės prisiminimus - priartindamas ir nutolindamas vaizdą.

 

Kartojimas siejasi ne su vienodumu, o su išgyvenimo intensyvumu, tankumu, raiškumu. Taip grafika priartėja prie fotografijos, o vėliau - ir prie kino. Tai tarsi kadrų padidinimai arba šokančio žvilgsnio gaudynės - kai akis šokinėja nuo ekrano prie smulkių kino kadrų. Ciklas „Vaikystės prisiminimai“ tuo ir įdomus - jis prasideda tarsi nuo žvilgsnio pro langą, paskui tolsta - dalijasi į keturis langus, vėliau į devynis, šešiolika ir t.t. Josifas Brodskis kažkada rašė, kad „oras skverbias kambarin kvadratais“. Gibavičiaus prisiminimai - taip pat.

 

Dar aiškiau kinematografinę seką atskleidžia Jurgio Baltrušaičio „Poezijos“ iliustracijų ciklas. 52 minimalistiniai raižiniai primena tiesiog geometrines pratybas, schematiškus žvaigždynų žemėlapius. Bet kiekviena naujai nubrėžta linija kuria kitą erdvinę konfigūraciją, palengva atskleisdama linijinio konstravimo daugiamatiškumą. Tiesios ir įstrižos susikertančios baltos lygiagrečios linijos juodame fone primena atkaklias Pieto Mondriano pastangas naudoti tik statmenas linijas ir tapyti tik pirminėmis spalvomis. Tai tarsi čia ir dabar fiksuojamas kosmoso atsiradimas iš chaoso.

 

Tokią grafiką galima pavadinti asociatyviu minimalizmu - ir tai būtų produktyvus paradoksas. Nes jukminimalistai kaip tik stengėsi nekurti jokių asociacijų, kad plytų seka ir būtų tik plytų ar bent jau skaičių seka. Gibavičius, nors ir priartėdamas prie abstrakcijos savo tiražuojamuose „Vaikystės prisiminimuose“ ar Baltrušaičio „Poezijos“ iliustracijose, vis dėlto neatitrūksta nuo žemės. Kultūra jam neatsiejama nuo natūros, griežta tiesė - nuo spontaniškos kreivės. Įspūdingai šiuo požiūriu atrodo „Jūrų gyvūnų ciklas“ - čia linija ne tik išryškina gyvūnų formas ir faktūras, bet ir kuria savotišką atmosferos „tinklą“ - abstraktų foną, „televizinį“, užekraninį triukšmą. Gibavičiaus gyvūnai gyvena ne akvariume, o televizoriaus dėžėje, jie transliuojami grafikos bangomis vietoj vienetų ir nulių brėžiant virpančias linijas.

 

Racionalus ir kartu spontaniškas Gibavičiaus grafikos pobūdis puikiai atsiskleidžia jo iliustracijose Juditos Vaičiūnaitės poezijai. Ir čia meistras yra neprilygstamas - jo personažai balansuoja ant įtempto lyno tarp intymumo ir neaprėpiamos šokio erdvės. Tai ne tik plokštumos, bet ir distancijos jausmas. Žvelgiant pro Gibavičiaus grafikos langus atsiveria ne šiaip peizažas, o tūkstančiai vienas kitą atspindinčių pasaulių.

 

Paroda veikia iki spalio 20 d.

„Juškus Gallery“ (B. Radvilaitės g. 6b, Vilnius) dirba antradieniais-šeštadieniais 11-19 val.


...

Laisvoji tribūna
Kam prenumeruoti, kai galima pasiskaityti internete? Tikra tiesa – visus straipsnius, naudingą informaciją ir net daugiau nei spausdintame savaitraštyje, galima nemokamai skaityti internetinėje laikraščio versijoje. Tą patį penktadienį. Tad iš tiesų – kam prenumeruoti?
Tapkite mūsų rėmėjais:
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2012-03-22
Živilė Pipinytė: Viskas prasideda nuo Prousto


2012-03-16
Živilė Pipinytė: Iš ko juokiamės?


2011-11-21
Živilė Pipinytė: Sveikas kinas


Populiaru