Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
„Naujasis Baltijos šokis '09“
Rasa Rimickaitė : Dantiškoji tuštuma (5)
Pokalbis su menininke Laura Garbštiene
Filmo „Tarp sienų“ kūrėjų pokalbis
Anonsas
In memoriam
Dvi jaunų kūrėjų monospektaklių premjeros
Anonsas
Krėsle prie televizoriaus
Paroda „Mūsų laikų herojai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre

Monika Krikštopaitytė

Yra daug gerų naujienų ir vos kelios blogos. Pirmoji gera naujiena, kad Kęstutis Šapoka susidėjo su tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga ir ėmėsi kuratoriauti. Gerai ir įdomiems, ŠMC „Emisijos“ standartų neatitinkantiems menininkams (nors kai kurie įpaišomi ir ten, ir čia, kaip Dainius Liškevičius), gerai ir žiūrovams, kurie gali pamatyti tuos įdomius menininkus, ir pačiam Šapokai gerai, nes jis akivaizdžiai turi ne tik poziciją šiuolaikinio meno atžvilgiu, bet ir visus reikalingus duomenis ją išreikšti. Todėl ir atsirado „Mūsų laikų herojų“ paroda, siūlanti permąstyti didvyrio supratimą. Mažutė bloga naujiena (kokia čia naujiena, žinoma), kad net iš marginalumo pozicijų kaip alternatyva formuotoje parodoje moterų menininkių vos dvi, o vyrų - trylika. Taip jau „atsitinka“ ir laikas tai pastebėti, nes rinktis tikrai yra iš ko.

 

Labai svarbu pabrėžti, kad nei lyčių, nei dar kokios nors diskriminacijos Kęstučiui Šapokai neprikiši. Nors jis ir neorganizavo moterų klausimui skirtos parodos, kaip kad Kęstutis Kuizinas („Joana Arkietė“), bet šventai tikiu, kad moterų meno atžvilgiu Šapoka daug adekvatesnis. Gera naujiena yra tai, kad tų dviejų menininkių - Benignos Kasparavičiūtės, Aistės Kirvelytės - kūriniai užgožė visus kitus parodoje esančius ir tokiu būdu iš mažumos vien savo talentu jos tapo įvykio dominantėmis.

 

Apie Kęstutį Kuiziną užsiminiau ne šiaip sau. Mat dar kartelį buvo proga išvysti Jono Zagorsko skulptūrą „Verkiantis ŠMC direktorius“. Kuizinui skirtų kūrinių žinau dar bent du - Kęstučio Šapokos su Benigna Kasperavičiūte per BTV Sveikinimų koncertą rodytas „Potvynis: baltas sombrero“ 2006 m., Juozo Laivio „Originalus Vilniaus šiuolaikinio meno centro direktoriaus Kęstučio Kuizino plaukas“ 2004 m. Tai neabejotinai žymi faktą, kad Kuizinas - svarbi šiuolaikinio Lietuvos meno figūra, tiesiog neišvengiamas didvyris. Tiek kūrinių skirta yra dar nebent Alfonsui Andriuškevičiui. Tačiau ŠMC direktoriui dedikuoti darbai visi kaip vienas jį pašiepia apsimestinai sureikšmindami. Mat Kuizinas yra simbolizuojanti patį ŠMC figūra, įvariusi kompleksų ne vienai(-am) menininkei(-ui). Iš pradžių Kuizinas išties atrodė kaip revoliucionierius, per LDS barikadas nešantis šiuolaikinio meno vėliavą.

 

Tačiau kuri revoliucija pati nesunaikino savo vado? Kuizinas dėl geresnio meno sekė Vakarų madomis, diegė „aktualias“ temas (negi galima būtų pamanyti, kad jam rūpėjo moterų menas?), o tie menininkai, pašokinėję per „teisingas“ tematikas ir medijas, prikūrė nenuoseklaus meno ir dabar štai kuo jam atsilygina... Kai kas užuominas, kuria tema kurti, vadina „kuratoriaus darbu su menininku“, o man atrodo, kad geram menui, kaip ir verslui, reikia šiokio tokio nuoseklumo ir mąstymo savo galva.

 

Pagrindinė ir ryškiausia parodoje kūrinių temų linija - žiniasklaidos pagamintos žvaigždės. Mat joms atitenka pernelyg daug dėmesio. Labai jau dirginantys oro burbulai siaučia televizijoje ir populiariojoje spaudoje, bjauriai iškreipdami visuomenės veidą ir formuodami jį. Kažkodėl žmonės pradeda norėti patekti į žurnalą „Žmonės“... Matyt, į tai nurodo orinių žvaigždžių nuotraukos „Neliesti“, suguldytos po stiklu. Nežinau, ar to pakanka meniniam veiksmui... Galbūt todėl daug didesnes simpatijas sukėlė Benignos Kasperavičiūtės spalvotų piešinių serija, kur herojai yra sportininkai. Iš pirmo žvilgsnio, regis, ir čia nieko tokio - na, pavaizdavo tai, kas žiniasklaidoje nuvalkiota ir vis dar nuožmiai valkiojama: parodė pirštu į krepšinio kultą. Tačiau atidžiau pasižiūrėjus į menininkės pavaizduotus didvyrius paaiškėja, kad kažkas vis dėlto čia ne taip. Pavadinimai padeda tuo įsitikinti. Viename iš darbų garsus krepšininkas, kažkada reklamavęs šampūną nuo pleiskanų, juokiasi net susirietęs, prie krūtinės lyg kūdikį glausdamas krepšinio kamuolį. Šis sentimentalus vaizdelis pavadintas „Švelnumas“. O štai kitame piešinyje du broliai krepšininkai, kuriems išgarsėti padėjo apkalta grupiniu išprievartavimu, džiūgauja tarp daugybės kamuolių. Kūriniai persunkti krepšinio kulto erotikos, o jos perteklius virsta ironišku ir persekiojančiu košmaru. Tokį posūkį ramiai galima vadinti meniniu veiksmu, nes palengvėja.

 

Algis Ramanauskas (Greitai) dalyvauja parodoje kaip menininkas... Mano požiūriu, tai jau kuratoriaus meninis veiksmas. Banalių širdelių, apvilktų stringais su Putino galva, plačiau nekomentuosiu, nes nesuprantu, apie ką jos. Lyg ir apie vertybių krizę, bet kieno? Putino? Bet štai dar vienas Ramanausko darbas irgi kalba apie krepšinį. Tiksliau, apie identitetą per krepšinį. Tai žalias megztukas su dideliu numeriu 11 ir rusiškomis raidėmis prašyta pavarde „Sabonis“. Taip, Arvydas Sabonis išties yra didvyris, kurį žino ir net gerbia Rusija. Ir kyla kiek prieštaringi jausmai, kai žinai, kad „Žalgirio“ žaidimas su CASK prilygdavo nacionalinėms kovoms. Tie laikai praėjo, nors sporto komentatorių retorika nepakito. Visgi šiame neblogame Ramanausko juokelyje pasigedau meninio veiksmo. Gal dėl to, kad neperskaičiau pavadinimo (?).

 

Tuo tarpu Ugnius Gelguda į šviesą ištraukė visai nežinomą žmogų - blogerį slapyvardžiu Tina Foxx. Transseksualas nėra žymus, bet jo inscenizuotos ir koliažais paverstos fantazijos rodo, kad jis norėtų būti patrauklia ir įtakinga moterimi. Menininkas seka jo/s minties eigą ir deda internetinius atvaizdus galerijoje. Kaip sakė viena protinga mergina: „Tai ką, menininkas įsivaizduoja, kad yra Dievas? Atseit pildo norus.“ O Gelguda sakosi, kad internetinės medžiagos pasirinkimas yra dėsningas, nes mes vis daugiau laiko praleidžiame virtualioje erdvėje. Aš pati vis dar svarstau, ar Tinos Foxx iškėlimas į viešumą yra pakankamas meninis veiksmas.

 

Rebusų ir įdomių klausimų parodoje yra ir daugiau, todėl verta užsukti atidžiau apsižiūrėti, bet yra dar viena gera naujiena, kurios atidaryme nebuvę nebepamatys - žiūrovų dėmesio pareikalavo netikėtai į parodą atvykusi anoniminė menininkių grupė „Cooltūristės“. Keturios žmogystos, apsivilkusios dezinfekcijai skirtus kombinezonus ir suvirintojų kaukes, apžiūrėjo parodą, išdalino manifestą ir įteikė kiek suglumusiam parodos kuratoriui margaspalvį vėjo malūnėlį, ant kurio surašyti svarbiausi manifesto teiginia...


Laisvoji tribūna
Kam prenumeruoti, kai galima pasiskaityti internete? Tikra tiesa – visus straipsnius, naudingą informaciją ir net daugiau nei spausdintame savaitraštyje, galima nemokamai skaityti internetinėje laikraščio versijoje. Tą patį penktadienį. Tad iš tiesų – kam prenumeruoti?
Tapkite mūsų rėmėjais:
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2012-03-22
Živilė Pipinytė: Viskas prasideda nuo Prousto


2012-03-16
Živilė Pipinytė: Iš ko juokiamės?


2011-11-21
Živilė Pipinytė: Sveikas kinas


Populiaru