Ši tikra istorija yra visiems gerai žinoma ir jau pakartota tiek kartų, kad ją drąsiai galima vadinti šiuolaikiniu mitu:
Vieną šaltą sausio rytą Vašingtono metro stotyje vyras griežė smuiku. Tūkstantinė minia pro šalį skubėjo į savo darbus, vos keli žmonės stabtelėjo. Bet tik kelioms sekundėms. Daugiausiai dėmesio muzikantas susilaukė iš trimečio berniuko, tačiau mama, žinoma, vaiką privertė eiti toliau. Per 45 minutes – tiek truko pasirodymas – surinkti 32 doleriai. Niekas neplojo, niekas net nepastebėjo, kai muzika nutilo. Žmonės turėjo savo reikalų. Niekas nežinojo, kad stotyje J.S. Bacho kūrinius griežė pasaulinio garso smuikininkas Joshua Bellas. Kad grojo smuiku, vertu 3,5 milijono, ir kad į jo koncertą bilietai buvo iššluoti visi iki vieno, kiekvienas vidutiniškai už 100 dolerių.
Šį inkognito pasirodymą suorganizavo Vašingtono paštas, norėdamas ištirti žmonių gebėjimą pastebėti grožį neįprastose vietose, atpažinti talentą ir nustatyti, ar sustojame juo pasidžiaugti. Eksperimentas vietoje išvados iškėlė pozityvistinį klausimą: „Jei mes neatrandame akimirkos sustoti ir pasiklausyti geriausių muzikantų, grojančių geriausią kada nors parašytą muziką, kiek yra dar nuostabių dalykų, pro kuriuos kasdien praeiname nepastebėję?“
Ši jaudinanti istorija kalba ne tik apie laiko stygių ir gyvenimo prioritetus, bet ir atkreipia dėmesį į dar mažiausiai du dalykus. Pirma, dabarties aplinka įpratino mus vertę matuoti pinigais. Juk ir ši istorija įgauna svorį tik tuomet, kai mums pranešamos konkrečios sumos: smuiko kaina, numanoma suma už koncertą. Tai, kas nemokama, dažnai atrodo nevertinga.
Antra, istorija parodo, kaip svarbu yra žinoti. Dalis žmonių tikrai būtų su džiaugsmu atidėję į šalį darbus, paaukoję pusvalandį laiko ir liktų dėkingi, jei kas nors jiems būtų pasakęs, kad groja Joshua Bellas.
Jokiu būdu nedrįstume savęs lyginti su Joshua Bellu, bet šis jo pasirodymas yra gana tiksli kultūros situacijos Lietuvoje metafora. Ypač kultūrinės spaudos, kuri, atsidūrusi internete, tapo absoliučiai neapmokama. Nors „7 menų dienų“ skaitytojų ratas vis didėja, biudžetas jau senokai yra žemiau minimumo. Puslapio statistika kaskart nudžiugina: Jūs nuolat skaitote naujus mūsų tekstus, straipsnių archyvus ir naudojatės repertuarų informacija. Per savaitę mus aplanko daugiau kaip 10 000 skaitytojų iš skirtingų unikalių adresų. Panašiai tiek, kiek aną rytą Vašingtono metro stotyje buvo keleivių.
Kol jaučiame Jūsų dėmesį, tikime, kad užsiimame prasminga veikla. Tačiau šiokią dieną „7 meno dienos“ turi rūpintis išlikimu, nors visi rodikliai seniai rodo, kad tai neįmanoma. Iš tiesų šitas laikraštis, Mieli Skaitytojai, turi tik Jus. Kad mes ir toliau pasakotume, kas svarbaus nutinka mūsų kultūroje, pristatytume ir kalbintume kūrėjus (Jus), analizuotume (Jūsų) kūrinius, reikia Jūsų veiksmo. Prieš numodami ranka prisiminkite, kiek kartų buvo atlikti didžiuliai darbai, kai prie jų prisidėjo daug žmonių.
Jei mėgstate popieriaus čežėjimą tarp pirštų, spausdintą žodį nemirgant ekranui ir naudingą informaciją kišenėje, užsiprenumeruokite „7 meno dienas“. Švenčių progomis dovanokite savaitraščio prenumeratą artimiesiems ir draugams. Tuomet šie žmonės apie Jus pagalvos kiekvieną penktadienį ištisus metus. Perkant laikraštį spaudos kioskuose, iš visos kainos (2,50 Lt) į mūsų kasą, deja, atkeliauja tik 50 centų. Be to, prenumeruojant laikraščio kaina mažesnė – 1,90 Lt.
O jei esate prisiekęs(-usi) naujų technologijų gerbėjas(-a) ir Jūsų širdies nevirpina vėl madingi retro įpročiai, galite mus paremti pasinaudoję specialiu mygtuku internetinės svetainės www.7md.lt dešiniame kampe.
Redaktorė Monika Krikštopaitytė
Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka