Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Kreivytė

Tryliktos „Documentos“ punktyrai

Laima Kreivytė
Kader Attia. „Atitaisymas kaip kultūrinė antropologija“
„Documenta“ per didelė, kad ją apibūdintum vienu žodžiu. Ypač vertinamuoju.

Vertimas kaip vertinimas

Laima Kreivytė, Lina Žigelytė
Nan Goldin. „Misty ir Jimmy Paulette taksi“. Niujorkas. 1991 m.
... Tai, kad žodis „queer“ naudojamas ir kaip įžeidžiantis homoseksualų apibūdinimas, nepanaikina kitų jo reikšmių, ypač akademiniame diskurse. Būtent dėl savo nevienareikšmiškumo ir subversyvaus potencialo queer terminas plačiai paplito ir naudojamas ne tik feminizmo ar lyčių teorijoje, bet ir filosofijoje, literatūros, medijų, net geografijos studijose. ...

Trūkumas kaip privalumas

Laima Kreivytė
Jurga Barilaitė. L.Raudonio nuotr.

Dar nepakankamai pažįstama

Laima Kreivytė
Domicelė Tarabildienė. „Laumžirgis“. 1931 m.

Miestas laikraštyje

Laima Kreivytė
Miestas turi daugybę veidų – šią banalybę galima kartoti kaitaliojant organus ir gaunant vis keistesnius kentaurus: miestas turi daugybę rankų, kojų, širdžių, plaučių. Neabejotinai turi visokiausių vidurių ir angų.

Atpažinti nugara

Monika Krikštopaitytė
Kristina Inčiūraitė. „Sekimas“. 2011 m. Nerijaus Jankausko nuotrauka

Menininkas kaip suvenyras

Laima Kreivytė
Vaizdas iš parodoje veikiančios parduotuvės. Laimos Kreivytės nuotr.
Londone sunku išvengti meno, net jei per daug juo nesidomi. Jei domiesi, tenka nustebti, kad esi ne žmonių ir valdžios pamiršta mažuma, o kone masinė „sveikuolė“, nes prie parodų rikiuojasi eilės. Karališkajame koledže prie Davido Hockney parodos žmonės būriuojasi jau lauke; prie Damieno Hirsto ir Yaoi Kusamos „Tate Modern“ bilietų reikia laukti kelias valandas, bet per Turbinų salę nusidriekusios eilės nemažėja. Ir tai nėra liguista dailės kritikės fantazija.

Slemeriai apie slemą

7 MD
D.Jurevičiaus nuotr.
Leidykla „Kitos knygos“ išleido turbūt tarpdiscipliniškiausią knygą – „Slemas Lietuvoje!“. Sudarytojas Darius Jurevičius, videofilmo autorius – Evaldas Jansas. Perskaičiusi ir su malonumu pažiūrėjusi fotografijas, videomedžiagą, paprašiau slemerių atsakyti į kilusius klausimus.

Dvidešimt devynios tapatybės

Laima Kreivytė
Laisvydė Šalčiūtė. „Malonu, kai po namus sukasi moteriškė“. 2011 m. J. Lapienio nuotrauka
Laisvydės Šalčiūtės parodos pavadinimas pasiskolintas iš Virginijos Woolf 1928 m. parašyto romano „Orlando“, tik paantraštė („biografija“) tampa pavadinimo dalimi.

Tapyk su manimi

Laima Kreivytė
Ekspozicijos fragmentas. J.Lapienio nuotr.
Per parodos atidarymą Sigita Maslauskaitė prisipažino, kad kai kurias biblines scenas (pavyzdžiui, Jokūbo kovą) įkvėpė televizinis projektas „Šok su manimi“.

Postidėja

Laima Kreivytė
Eglė Ridikaitė. „Kitas zuikis“. 2011 m.
„Vis labiau gyvename postidėjos pasaulyje. Tame pasaulyje didžios, provokuojančios mąstyti idėjos, kurių negalima tuoj pat paversti pinigais, turi tokią mažą vidinę vertę, kad vis mažiau žmonių jas sugalvoja ir vis mažiau institucijų jas įgyvendina. Iš tikrųjų drąsios idėjos tapo nebemadingos.” Nealas Gableris

Feisbuko flirtas

Laima Kreivytė
Prieš Kalėdas – o gal dar seniau – feisbuke pasirodė intriguojantis pasiūlymas: „Keičiu meną į pinigus ir maistą“. Taip pavadintas šiuolaikinio tapytojo darbų albumas, kur prie kiekvieno paveikslo parašyta simbolinė pinigų suma ir išvardyti maisto produktai. Pavyzdžiui, „xx Lt ir Jim Beam viskio bonka“ (kainos redakcijai ir FB vartotojams žinomos).

Piešinio (at)mintis

Laima Kreivytė
Marijos Teresės Rožanskaitės piešinys. Autorės nuotrauka
Kai Jurga Minčinauskienė pasiūlė prisidėti rengiant Marijos Teresės Rožanskaitės parodą „Kairės–dešinės“ galerijoje, apsidžiaugiau.

Daug įžangų ir jokios pabaigos

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Marija Teresė Rožanskaitė. „Torsas“. 1984 m. Vidmanto Ilčiuko nuotrauka

Sraigės ūkas

Laima Kreivytė
Audronė Petrašiūnaitė. „Bandymas įveikti skausmą su Lady Gaga 3“. 2011 m. Laimos Kreivytės nuotr.
Gal reikėjo griebti Gagą už gerklės ir tįsti į pavadinimą. Tačiau nesu nei psichoanalitikė, ne sapnų aiškintoja, kad galėčiau pasakyti, ką reiškia sapnuoti Lady Gagą. Man daug įdomesnis „Akademijos“ galerijoje vykęs menininkių pokalbis. Gaila, kad taip trumpai. Todėl dabar tenka prisiminti kadaise Alfonso Andriuškevičiaus mėgtą rubriką „Apie praėjusias parodas“.

Skerdiena susitinka mėsą

Laima Kreivytė
Vidas Poškus. „Alyva“. 2011 m.
Vidas Poškus yra menininkas. Be kita ko, dar ir menotyrininkas, net „dr.“ – bet tai netrukdo. Gal „dr.“ meno lauke gali būti verčiamas į „br“. Kaip siaubas, ištikęs sapnuojant gėles žudikes. Dr(augui) Poškui dvi raidės yra ne tik mokslinis laipsnis, bet ir performansas. Pastovus nenuilstamas savęs vartymas nuo vaizdo į tekstą ir atvirkščiai.

Kirvis užšalusiai jūrai

Laima Kreivytė
Eglė Vertelkaitė. „Perskelta širdis“. 2011 m.
Eglės Vertelkaitės paroda „Mergaitė su kirviu“ yra erdvinė laiko išklotinė. Laiko potyrį paprastai siejame su prietaisais: saulės, smėlio, vandens ir kitokiais laikrodžiais. Skaičiai ir rodyklės parodo trukmę, o ritmingai siūbuojanti švytuoklė – laikinumą. Vertelkaitė laiką matuoja kirviu: ritmingais kirčiais dalija erdvę į laiko atkarpas. Mergaitė su kirviu lyg Giltinė su dalgiu: švyst, švyst, švyst. Švytuojantys ir švytintys ašmenys smulkina laiką iki mirksnio. Ši paroda – kelionė po laiko mašiną, mechaninis ir metafizinis erdvėlaikio tyrimas.

Kūnų be organų lygybė

Laima Kreivytė
Instaliacija „Absoliuti lygybė“ Pamėnkalnio galerijoje. Fragmentas.
Nedažnai atsitinka, kad kūriniai pirmiausia parodomi bienalėse, o tada atkeliauja į Lietuvą. Igno Kazakevičiaus ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro kuruojamas Bronės Neverdauskienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės projektas „Absoliuti lygybė“ 2011 metais buvo pristatytas 11-ojoje Lulėjos šiuolaikinio meno bienalėje Švedijoje ir 4-ojoje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje Rusijoje.

Apie skirtingus raštingumus

7 MD
2012 m. vasario 23–26 d. vyks 13-oji Vilniaus knygų mugė. Apie tarptautinėse knygų mugėse ryškėjančias tendencijas, tekstų sklaidos būdus ir skirtingus „raštingumus“ kalbamės su Karoliu Klimka, Literatūros sklaidos projektų vadovu Tarptautinių kultūros programų centre.

Kas įsiminė 2011 metais dailėje

7 MD
Viena iš kuratorių Eglė Mikalajūnė pristato parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“.
Tai jokiu būdu nėra ilgo tiriamojo darbo rezultatai (objektyvūs topai), o greičiau atminties improvizacijos (savotiškas jam session). Menotyrininkai buvo paprašyti rimtai arba vardan smagumo patyrinėti atmintį, pamėgint išskirti šių metų atradimus, parodas, menininkus(-es), knygas, tekstus, įvykius, meno kritikus(-es), mintis, diskursus, jei norėtųsi – nesąmones, lūkesčius, prieštaravimus, stebuklus, anotacijas, TV laidas, komentarus – tiesiog metų įspūdžius. Punktai buvo surašyti daugiau tam, kad sužadintų atmintį. Tačiau buvo galima jų ir visai nepaisyti. Dėkojame visiems įsitraukusiems!

Puslapiai: |1|2|3|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai