Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Ramoškaitė

Svečiai ir senbuviai

Živilė Ramoškaitė
Sergejus Krylovas, Massimo Mercelli ir Lietuvos kamerinis orkestras. D.Matvejevo nuotr.
„Vilniaus festivalis“, prasidėjęs Nacionaliniame operos ir baleto teatre įspūdingu Šiuolaikinio šokio trupės „Ailey II“ pasirodymu, kitą (birželio 2 d.) vakarą persikėlė į Nacionalinę filharmoniją. Kaip ir teatre pilnutėlę filharmonijos salę gaubė šventiškai pakili pirmojo susitikimo aura. Mat ir amerikiečių šokėjų trupė, ir P. Čaikovskio simfoninis orkestras su savo legendiniu vadovu Vladimiru Fedosejevu į mūsų festivalį atvyko pirmąsyk.

„Lyrinės scenos“ be lyrikos ir dvasios

Živilė Ramoškaitė
Sandra Janušaitė (Tatjana). M.Aleksos nuotr.
Piotras Čaikovskis operai „Eugenijus Oneginas“ yra pridėjęs paantraštę „lyrinės scenos“, o operos muziką kūrė remdamasis Aleksandro Puškino tekstu. Būtent pagal jį, padedamas Konstantino Šilovskio, jis pats sukūrė ir libretą.

Martinaičio paskyrimas Bachui

Živilė Ramoškaitė
Algirdas Martinaitis. D.Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras gegužės 9 d. surengė baigiamąjį sezono koncertą. Reguliariai koncertuojantis Nacionalinės filharmonijos kolektyvas paskutiniu metu ypač retai sulaukia spaudos dėmesio. Dėl tiesioginių darbų ir aš neparašiau apie kelis girdėtus itin ryškius Kamerinio koncertus, tikėdamasi, kad tai padarys kuris nors iš kolegų. Viename jų tiesiog fantastiškai solo griežė orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas! Veltui vyliausi, – absoliuti tyla. Nors patarlė sako, kad tyla – gera byla, tokiems atvejams ji visiškai netinka...

Viena tonacija

Živilė Ramoškaitė
Dalia Kuznecovaitė. L.Masio nuotr.
Daugybei Lietuvos muzikantų – nuo mokinuko iki žilagalvio profesoriaus – bent sykį teko pabendrauti su Mstislavu Rostropovičium ir pajusti šios asmenybės skleidžiamų spindulių galią. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui su šiuo didžiu muziku teko ne tik bendrauti, bet ir nesyk kartu muzikuoti. Tad nenuostabu, jog M. Rostropovičiaus 85-osioms gimimo ir 5-osioms mirties metinėms filharmonija surengė net du simfoninius koncertus. Antrąjį dirigavo maestro Robertas Šervenikas, kuriam likimas taip pat nepašykštėjo progų artimiau pažinti M. Rostropovičių.

Nevaržoma tėkmė

Živilė Ramoškaitė
Asta Krikščiūnaitė. D.Matvejevo nuotr.
2011 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė – pačiame kūrybinių jėgų žydėjime. Kad ir ką ji dainuotų – nuo pirmos kuklios lietuviškos operos „Birutė“ iki sudėtingiausių šiuolaikinių opusų, klasikos šedevrų, įvairių epochų dainų ir kitos vokalinės muzikos – jos atlikimas įsimena, palieka gilų pėdsaką, iš tiesų jaudina. Rašau šiuos žodžius gerai prisimindama jos su orkestru atliktas Richardo Strausso dainas, Onutės Narbutaitės „Skiautinį mano miestui“, ryškias kamerines programas su pianiste Audrone Kisieliūte...

Jaunųjų stygininkų sėkmė Rygoje

Živilė Ramoškaitė
Ugnė Petrauskaitė
Rygoje kas treji metai vyksta Augusto Dombrovskio tarptautinis konkursas. Jame gali dalyvauti jauni smuikininkai, altininkai ir violončelininkai, gimę ne anksčiau kaip 1990-ųjų lapkričio 28 dieną. Konkursą organizuoja Rygos savivaldybė, Kultūros įstaigų asociacija ir Augusto Dombrovskio muzikos mokykla.

Tradicijos ir naujovės

Živilė Ramoškaitė
D. Matvejevo nuotr.
Gegužės 31 d. prasidėjęs penkioliktasis Vilniaus festivalis savo apimtimi ir atlikėjų skaičiumi dėl visiems kultūros žmonėms puikiai žinomų priežasčių yra gerokai sumažėjęs. Šiemet jame numatyti septyni koncertai, įvyksiantys per dvi savaites. Taigi festivalis susitraukė. Tačiau apgailestaudami dėl šio sumažėjimo negalime pasakyti, kad smunka jo meninis lygis – festivalis toliau laiko aukštai iškeltą kokybės kartelę. Tai parodė jau įvykę koncertai.

Jubiliejui - Septintoji simfonija

Živilė Ramoškaitė
Kompozitorius Vytautas Barkauskas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Vytautas Barkauskas - vienas žymiausių, produktyviausių ir bene dažniausiai atliekamų kompozitorių, yra labai savita plačių interesų asmenybė, aktyviai dalyvaujanti muzikiniame gyvenime.

Festivalio kulminacija ir finalas

Živilė Ramoškaitė
Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotrauka
Sekmadienį (birželio 6 d.) simfoninės muzikos koncertu baigėsi keturioliktasis Vilniaus festivalis.

Nauji ir pažįstami „Vilniaus festivalio“ veidai

Živilė Ramoškaitė
Tomomi Nishimoto. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Praėjusį penktadienį (gegužės 28 d.) prasidėjęs keturioliktasis „Vilniaus festivalis“ – šįsyk kompaktiškas ir laiko, ir erdvės požiūriu. Septyni festivalio koncertai sutilps į gerą savaitę (baigiamasis – ateinantį sekmadienį), ir visi vyks vienoje vietoje, Nacionalinėje filharmonijoje.

Dvigubas solo

Živilė Ramoškaitė
Dalia Kuznecovaitė Nuotrauka iš Filharmonijos archyvo
Praėjusį šeštadienį filharmonijoje vykęs simfoninės muzikos koncertas sutraukė ypač daug publikos. Vieniems magėjo pasiklausyti jaunosios smuikininkės Dalios Kuznecovaitės, kitus intrigavo prancūzų dirigento Olivier Grangeano parengtas Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“, neskambėjęs mūsų filharmonijoje jau daug metų. Su šiuo dirigentu Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras yra ne tik sėkmingai koncertavęs, bet ir užmezgęs gilesnius ryšius, paremtus pagarba, pasitikėjimu ir paklusimu maestro autoritetui. Tai nutinka toli gražu ne su visais gastrolieriais. Gandas apie filharmonijoje vykstančias produktyvias ir turiningas repeticijas netruko pasklisti mieste.

Šiuolaikiška lietuvių ir suomių muzikos jungtis

Živilė Ramoškaitė
Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Vasiliauskienės nuotr
Nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ projektas „Viva Musica Via Baltica“ Nacionalinėje filharmonijoje gruodžio 2 d. Vilniaus publikai pateikė ketvirtąjį koncertą. Šįkart ji susitiko su Klaipėdos kameriniu orkestru, atlikusiu suomių ir lietuvių šiuolaikinę muziką.

Trys Juliano Rachlino amplua

Živilė Ramoškaitė
Julianas Rachlinas ir Lietuvos kamerinis orkestras
Tęsiasi projektas „Viva Musica Via Baltica“, pristatantis penkių magistralės Via Baltica jungiamų šalių muziką ir atlikėjus. Dviejuose pirmuosiuose koncertuose susitikome su Estijos ir Lenkijos muzikais, šįsyk atėjo Lietuvos eilė.

Kritikų orkestras: taikinyje - „Gaida“

7 MD
Latvijos radijo choras
Sostinėje ypač stipriai šiuo metu pučiančių muzikinių vėjų sūkury spalio 24-31 d. praūžė šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“. Bent jau sutelktumo prasme - devyni koncertai per aštuonias dienas - tai buvo stipri šiuolaikinės muzikos ataka. O turinio požiūriu?

Maloni pažintis

Živilė Ramoškaitė
Jaunimo orkestras „Sinfonia iuventus"
Praėjusiame savaitraščio numeryje rašėme apie pirmąjį, estiškąjį, projekto „Viva Musica Via Baltica“ koncertą. Šįsyk „Via Baltica“ magistralė vedė pietų kryptimi, į Lenkiją. Lapkričio 4 d. Nacionalinėje filharmonijoje pasirodė pirmąkart Lietuvoje lankęsis lenkų jaunimo orkestras „Sinfonia iuventus“.

Pirmoji „Via Baltica” stotis – Estija

Živilė Ramoškaitė
Estijos nacionalinis vyrų choras. Nuotrauka: Rivis Nagu
Spalio 28 d. prasidėjęs nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ projektas „Viva Musica Via Baltica“ pristatė Estijos muziką ir atlikėjus.

Muzikinė kelionė „Via Baltica“

7 MD
Kamerinis orkestras „Sinfonietta Riga“. Nuotrauka: Janis Deinats
Tarp nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ muzikinių projektų yra tokių, kurie patraukia pirmiausia originalia idėja. Vienas jų - Nacionalinės filharmonijos sumanytas projektas „Viva Musica Via Baltica“, prasidėsiantis jau ateinantį trečiadienį, spalio 28 dieną.

Apie esamą ir dingusį miestą

Živilė Ramoškaitė
Davidas Geringas, Juozas Domarkas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Euroradijo koncertai iš Lietuvos buvo pradėti transliuoti 1996 metais. Gerai prisimenu „Klasikos“ programos redaktorių ir koncerto rengėjų jaudulį ir nerimą: kaip Euroradijo auditorija koncertą priims, kaip jį įvertins transliacijas stebintys tarptautiniai ekspertai? Praėjo geras dešimtmetis, ir šios transliacijos tapo ne mus pamaloninančiomis išimtimis, bet periodiškai vykstančiais renginiais, garbingai išlaikiusiais konkurencijos egzaminą.

Puikus interpretacijos meno puslapis

Živilė Ramoškaitė
Alfredo Nigro, Violeta Urmana, Modestas Pitrėnas M. Aleksos nuotr
Kai mūsų įžymioji tautietė Violeta Urmana, pasaulyje išgarsėjusi mecosoprano vaidmenimis, 2002-aisiais „La Scala“ sezono atidarymo spektaklyje debiutavo kaip sopranas Christopho Willibaldo Glucko operoje „Ifigenija Aulidėje“, prasidėjo naujas jos tarptautinės karjeros tarpsnis. Jau seniau nesyk prasitarusi apie planus pakeisti savo amplua, solistė į soprano repertuaro gelmes nėrė su tokiu ryžtu, drąsa ir energija, kad abejojusiems šiuo posūkiu beliko tik entuziastingai linkčioti galva. Viena po kitos fantastiniu tempu buvo parengtos ir žymiausiose pasaulio operos scenose atliktos pagrindinės soprano partijos - Madalena (U. Giordano „Andrė Šenjė“), Ledi Makbet, Izolda, Džokonda (A. Ponchielli operoje), Leonora, Toska, Ariadnė, Aida, Amelija, Norma... Pastarąją, itin mėgstamą, solistė pirmąsyk dainavo per šios V. Bellini operos koncertinį atlikimą Drezdene. Ir triumfavo, kaip visada.

Koncertas prasidėjo „Lietuviška sakme“

Živilė Ramoškaitė
Valerijus Gergijevas ir Londono simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr
Nors ekonominis sunkmetis sumažino Vilniaus festivalio programą, to anaiptol nepasakysi apie koncertų kokybę. Ji maloniai stebina ne tik nuolatinius festivalio klausytojus, bet ir gausius užsienio svečius. Festivalio atidarymo koncertas Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kuriame grojo Valerijaus Gergijevo diriguojamas Londono simfoninis orkestras, papuoštų kiekvieno žymiausio Europos festivalio programą.

Puslapiai: |1|2|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai