Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
galerija Arka

Profesoriaus perukas ir glotnios kaimynų galvos

Kristina Stančienė
Brigitta Ahlin, Sirkka Lehtonen. „POW“. 2009 m. Kati Kerstna. „Wells“. 2008 m.
Meninis stiklas – toks archajiškas, retas ir primirštas reiškinys šiuolaikinėje lietuvių dailėje, kad užklupti netikėtai vargiai ar išvardintume bent kelis jo atstovus, technikas, o juolab – konkrečius kūrinius.

Tylus garsas ir rėkiantys vaizdai

Kristina Jonušaitė
Vytautas Vasiliūnas. „Chuckas Norrisas – Lietuvos prezidentas”. Fragmentas. 2011 m.
Pasak „Remix“ organizatorių, ši paroda pristato vizualiosios ir muzikinės kūrybos jungtis ir kvestionuoja patį „remikso” reiškinį šiuolaikinėje meninėje kultūroje.

Žiūrėjimas į save

Ugnė Bužinskaitė
Parodos „XXI a. autoportretas“ ekspozicijos fragmentas Nuotrauka iš „7md“ archyvo
Parodos atidaryme apsilankiau suintriguota pavadinimo – „XXI a. autoportretas“.

Tarp realybės ir vizijos

Regina Ramoškienė
Algirdas Šiekštelė. „Grybų valymas“. 1998 m.
Retrospektyvinė paroda supažindina su įvairių Algirdo Šiekštelės kūrybos laikotarpių kūriniais.

Grobiantys paviršiai

Monika Krikštopaitytė
Lino L. Katino parodos fragmentas. G. Jucevičiaus nuotr.
Dažnai šį menininką matau vaikštinėjantį po Antakalnį ir senamiestį. Jo ori figūra juda neskubėdama, santūriai, bet mąsliai žvalgydamasi. Judėjimas - kryptingas lyg uoste manevruojančio didelio burlaivio. Ne kartą pagalvojau, kad Katino eisena ir sutelktas smalsumas man primena tikrų katinų elgesį. Puikiai suprantu, kad menininką tokia pavarde nėra labai įžvalgu lyginti su kačių gimine, tačiau, regis, panašumas akivaizdus. Rastume jo su kaupu vien kūryboje patyrinėję racionalumo ir jausmingumo santykį.

Meilė ir neapykanta

Vidas Poškus
Bronius Gražys. „Miško fragmentas“. 2010 m.
Mintis apie neapykantą lietuvių tapyboje paskatino eilinė tapybinė fiesta sostinėje - tradicinė Lietuvos dailininkų sąjungos apžvalginė tapytojų paroda „Arkos“ galerijoje. Pagal pavadinimą, šiais metais ji dedikuota ,,žvilgsniui į save“.

Ir čia įmanoma

Kęstutis Šapoka
Vytautas Vasiliūnas. „Grožis laimi 2:0“. 2010 m. G. Jucevičiaus nuotrauka
Kartais neblogai turėti išankstinę nuomonę. Pavyzdžiui, eini pasižiūrėti parodos, įsitikinęs, kad nieko įdomaus neišvysi, o susiduri su kiek geresniu „vaizdeliu“ nei tikėjaisi. Paprastai „Arkos“ interjerai suvalgo bet kokią, net ir pusėtiną parodą, bet šį kartą kuratorius Linas Liandzbergis, atrodo, nepasidavė ir sudėliojo gana vientisą ekspoziciją, į kurią natūraliai įsiliejo ir objektai, nepakenkė ir pora videokūrinių. Galbūt didžiausiais svetimkūniais tapo fotografijos, nes jos nei kaip nors papildė bendrą vaizdą, nei praplėtė dominuojančią raišką.

Žalgiris niekada nemiršta

Monika Krikštopaitytė
Edmundas Gaubas. „Žalgiris. Lietuviai sugrįžo“ (fragmentas). Monikos Krikštopaitytės nuotrauka
Paroda neeilinė ir iš tiesų kaitina kraują, kaip ir derėtų renginiui apie nepaprasto svarbumo šalies įvykius.

Trijų dalių pasaka

Vaida Markevičiūtė
Audrius Janušonis. „Imk šonkaulį – pasidaryk moterį“. 2009 m.
49 darbai. 49 autoriai. Tai pirmoji Vilniaus keramikos meno bienalė, pasak autorių, be galo ambicinga ir siekianti atgaivinti tradicijas. Vos žvilgtelėjus į parodai skirtą plakatą, nesąmoningai kyla asociacijos su puodžių dirbiniais ir birbynėmis. Ima kirbėti elementarus klausimas – ar patiks? Smalsumas nugali. Ir bum! Šito nesitikėjau.

Kūne slypinčios mintys

Živilė Janulevičiūtė
Monika Furmanavičiūtė. „Kavinukas“. 2008 m.
Monikos Furmanavičiūtės figūrinė tapyba traukia akį estetišku grotesku, kvepiančiu feministinėmis temomis. Paveikslai patys prabyla apie amžinas moteriškumo problemas šiuolaikinėje visuomenėje.

Kalvos, veidai ir statulėlės

Katerina Baravykaitė
Rytis Jakimavičius. Fragmentas iš „Pri(si)minimų“ parodos. 2006-2009 m. Autorės nuotr.
Tamsus ruduo - itin tinkamas metas prisiminti senas istorijas. Daugiau laiko tenka praleisti namuose, tarp daiktų ir atsiminimų. Artėjant Vėlinėms, vis dažniau prisimenami tik nuotraukose dar gyvenantys kažkuo į mus panašūs veidai. Link jų mus veda ir keramiko Ryto Jakimavičiaus paroda, kurią gal teisingiau būtų vadinti instaliacija, mat rodomi darbai veikia išvien. Šioji sudaryta iš trijų dalių: lietuviškos istorijos, peizažo istorijos ir kambarinės istorijos.

Per daug jautrūs paviršiai

Kęstutis Šapoka
Pranas Gailius. Iš knygos „Gražieji Rytai“ pagal Omaro Chajamo rubajus. 1980 m.
„Arkos“ galerijoje vėl turėjome galimybę susipažinti su įvairiapuse vyresnės kartos išeivijos dailininko Prano Gailiaus kūryba (paskutinis išsamesnis pristatymas buvo 2005 m. LDM Radvilų rūmuose).

Kūrinai iš kitos kultūros sostinės

Kęstutis Šapoka
Astrid Esslinger. „Aš nenoriu darban, nes pirmenybę teikiu miegui“. J. Anieliaus nuotrauka
Būti kultūros sostine reiškia pervirškinti daugybę renginių ir visokių proginių parodų, kurių galbūt šiaip niekada ir neišvystume. „Arkos“ galerijoje eksponuojama nemaža Linco menininkų kūrybos paroda priskirtina prie tokių proginių parodų ir nedrįstu vienareikšmiškai pasakyti, ar ji labiau reikšminga kaip bendradarbiavimo faktas, ar yra ir svarbus meninis įvykis. Sunku adekvačiai įvertinti bendrą šios parodos ir atskirų menininkų lygį nežinant konteksto. Reikia kliautis nuojauta, nes informacijos apie šiuos dailininkus taip pat negausu.

Kur gynyba, o kur puolimas?

Monika Krikštopaitytė
Ričardas Bartkevičius. „Žmogus su degtuku ". 2008 m.


Piešinys pagal piešėją

Ramutė Rachlevičiūtė
Mikalojus Povilas Vilutis. „Šešios akys". 2008 m.
Dabar, kaip ir XX amžiaus pabaigoje, yra daug abejojančių akademinio piešinio svarba. Dalis žymių viduriniosios kartos menininkų yra įsitikinę, kad studijinis piešinys yra tik vienas būdų išmokti amato ir trukdo menininkui atrasti autentišką kelią. Taigi teiginys „išmok piešti akademiškai, o po to daryk ką nori" šiuo metu naujojo meno kūrėjams atrodo senstelėjęs. Piešinys juos domina kaip projektas, paruošiamoji meno kūrinio stadija.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai