Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Kūne slypinčios mintys


Monikos Furmanavičiūtės tapyba


Živilė Janulevičiūtė

Share |
Monika Furmanavičiūtė. „Kavinukas“. 2008 m.
Monikos Furmanavičiūtės figūrinė tapyba traukia akį estetišku grotesku, kvepiančiu feministinėmis temomis. Paveikslai patys prabyla apie amžinas moteriškumo problemas šiuolaikinėje visuomenėje.


Smurtas, prievarta, erotika ir mažos estetiškos detalės. Bandau įminti rebusą apžiūrinėdama jos tapybą „Arkos“ galerijoje ir Geležinkelio stoties antrame aukšte esančiose parodose. Norėdama išvengti interpretacijos paklaidų paklausinėju ir menininkės, ką ji siekia papasakoti formų ir spalvų kalba.

Nuo XX a. antrosios pusės menininkų kūryboje dažniau ir plačiau nagrinėjamos lyčių problemos. Neretai menininkų kūnai pasitelkiami kaip pagrindinė tema ar jos laidininkai.

Tokia schema dažnai padiktuoja ir nagrinėjamą problematiką. Furmanavičiūtė irgi naudoja savo kūną. Visuose paveiksluose dominuoja jos apnuoginta figūra. Tačiau ji nepuola solidarizuotis su feministėmis ir nagrinėti atitinkamus klausimus. „Nesu feministė. Socialinės problemos ima rūpėti tada, kai pačią asmeniškai paliečia. Kai kūriau šiuos darbus, buvo sunkus laikotarpis gyvenime, todėl kūryba veikė tarsi meninė terapija. Nejaudino kitos pasaulio problemos. Tai buvo mano vidinių jausmų iliustracija, todėl ir naudojau savo kūną.“ Tačiau menininkės vaizduojama moters drama neabejotinai susijusi su ir kitoms moterims svarbiomis aktualijomis: moters įvaizdžio, smurto klausimais.

Paveiksluose nepagražintas menininkės kūnas neretai vaizduojamas groteskiškai: parklupusi moteris su kraujuojančia galva, pasikorusios moters kojos ryškiame žaliame fone, jauna moteris su ryškiai raudonais bateliais apsikabinusi žaislą, o fone plyti kraują primenančios dėmės. „Mano kūryboje dažniausiai pirmiau gimsta forma, o siužetas išsirutulioja po to. Tikiu, kad mintys, idėjos jau užprogramuotos mūsų viduje ir tik laukia, kol bus realizuotos.“

Furmanavičiūtė prisipažįsta nenorinti būti paveikta kitų meninin kų kūrybos, bet darbai, palikę stipresnį įspūdį, neišvengiamai užsilieka atmintyje. „Anot Algimanto Kuro: užkabina tai, kas jau yra tavyje.“ Tačiau menininkė siekia pirmiausiai kurti iš savęs, neieško temų išorėje, kaip, matyt, daro „meno užpildytojai“ (Redo Diržio terminas). Furmanavičiūtė kuria intuityviai, dirbtinai neforsuodama koncepcijos. Galima pamatyti, kad su kiekvienu nauju gyvenimo tarpsniu prasideda ir naujas kūrybos etapas. Pavyzdžiui, ankstesnėje kūryboje atsispindėjo Claude'o Monet, Kosto Dereškevičiaus įtaka. „Iš pradžių viskas buvo tiesmuka, gražu. Turiu aš prigimtinio moteriško saldumo. Bet po vaikų gimimo tapau kitokia, drąsesnė, ir mano tapyba pasikeitė. Ėmiau ieškoti gilesnių prasmių. Dabar stengiuosi kūryboje alikti daugiau klausimų, nei atsakymų.“

Furmanavičiūtė sutinka, kad kai menininkai bando išgyventi iš savo meno, neretai leidžiasi į kompromisus. Tačiau čia pat sako, kad kuriant jai svarbiausia patikti sau pačiai ir vėl pacituoja Kurą: „Reikia būti visada nepatenkintam savimi.“ Intuityvią, asmenišką Furmanavičiūtės kūrybą galime vadinti feministine, nors ji ir nesiekia tokia būti. Meni ninkė sako, kad galbūt jos kūryba net savotiškai egocentriška, bet ar meniniame akte galima apeiti savo ego?

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.46 (875), 2009-12-18

Versija spausdinimui

Komentarai

vHhKkEURLjdczVmAUkS, 2011-06-23 20:48

Hey, stuble must be your middle name. Great post!

<1, 2011-01-31 10:42

O kuo blogai gelezinkelio stotyje paroda, juk menas skirtas visiems?

<1, 2011-01-31 10:42

O kuo blogai gelezinkelio stotyje paroda, juk menas skirtas visiems?

ar, 2010-01-01 18:12

autore ir gelezinkelio stoti pamego..........na,del temos,aisku,ne del pasivaiksciojimo pirmyn atgal juk.................o ja kur paklausinet galima.............

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti