Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Vilniaus festivalis

„Kalbanti“ muzika

Beata Baublinskienė
Mischa Maisky. D.Matvejevo nuotr.
Savaitę trukusį (birželio 1–8 d.) XVI Vilniaus festivalį vainikavo violončelės virtuozo Mischos Maisky’o (Belgija) koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dirigavo Robertas Šervenikas.

Ką išdaigino Jesės atžala?

Živilė Stonytė
„Ensemble Venance Fortunat“. D.Matvejevo nuotr.
Turbūt ne vienas esame viešėję Prancūzijoje, o keliaudami iš Paryžiaus pietvakarių kryptimi greitkelio dešinėje pastebėję du didingus Šartro katedros bokštus. Iškilus statinys, nors patyręs daug istorinių kataklizmų, išgyvenęs gaisrus, karus, buvęs ir apgriautas, ir atstatytas, šiandien tebėra unikalios viduramžių kultūros liudytojas. Išsaugojusi daug netvaraus vaizduojamojo meno vertybių, ši katedra ir šiandien byloja apie savitus meno kūrybos procesus, prasidėjusius antro tūkstantmečio pradžioje ir sujungusius į bendrą paveldą ne vien dailę, skulptūrą, auksakalystę, bet ir žodį, muziką.

Gyvybingas rečitalis stagnuojančiame festivalyje

Jūratė Katinaitė
Almas Švilpa. D.Matvejevo nuotr.

Svečiai ir senbuviai

Živilė Ramoškaitė
Sergejus Krylovas, Massimo Mercelli ir Lietuvos kamerinis orkestras. D.Matvejevo nuotr.
„Vilniaus festivalis“, prasidėjęs Nacionaliniame operos ir baleto teatre įspūdingu Šiuolaikinio šokio trupės „Ailey II“ pasirodymu, kitą (birželio 2 d.) vakarą persikėlė į Nacionalinę filharmoniją. Kaip ir teatre pilnutėlę filharmonijos salę gaubė šventiškai pakili pirmojo susitikimo aura. Mat ir amerikiečių šokėjų trupė, ir P. Čaikovskio simfoninis orkestras su savo legendiniu vadovu Vladimiru Fedosejevu į mūsų festivalį atvyko pirmąsyk.

Padažnėjęs šokio pulsas

Helmutas Šabasevičius
JAV šiuolaikinio šokio trupė „Ailey II“. D.Matvejevo nuotr.

Nuo šokio panoramos iki Ennio Morricone’s premjeros

7 MD
Birželio 1–8 d. sostinėje vyks šešioliktasis Vilniaus festivalis. Jo programoje numatyti septyni įvairaus žanro koncertai – nuo JAV šiuolaikinio šokio panoramos iki orkestro muzikos vakarų, nuo klasikos aukso fondo pristatymo iki kultinio italų kompozitoriaus Ennio Morricone’s naujos kompozicijos pasaulinės premjeros. Festivalis šiemet skiriamas Europos festivalių asociacijos (EFA) 60-mečiui.

Kelmas, fado ir kinas

Algirdas Klova
„Kroumata“. D. Matvejevo nuotr.
Esu girdėjęs teoriją, esą groti ar tiesiog išgauti muziką galima bet kuo, ir kad pirmasis žmogaus muzikos instrumentas buvo paprasčiausias kelmas. Atrodo, jog Švedijos mušamųjų instrumentų ansamblio „Kroumata“ koncertas, bent jau pirmoji jo dalis, tai patvirtino.

Tradicijos ir naujovės

Živilė Ramoškaitė
D. Matvejevo nuotr.
Gegužės 31 d. prasidėjęs penkioliktasis Vilniaus festivalis savo apimtimi ir atlikėjų skaičiumi dėl visiems kultūros žmonėms puikiai žinomų priežasčių yra gerokai sumažėjęs. Šiemet jame numatyti septyni koncertai, įvyksiantys per dvi savaites. Taigi festivalis susitraukė. Tačiau apgailestaudami dėl šio sumažėjimo negalime pasakyti, kad smunka jo meninis lygis – festivalis toliau laiko aukštai iškeltą kokybės kartelę. Tai parodė jau įvykę koncertai.

Penkioliktasis Vilniaus festivalis

7MD informacija
Šiųmetis, muzikinę vasarą atveriantis penkioliktas Vilniaus festivalis vyks gegužės 31 – birželio 14 dienomis. Festivalio programoje – septyni įvairaus žanro koncertai.

Festivalio kulminacija ir finalas

Živilė Ramoškaitė
Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotrauka
Sekmadienį (birželio 6 d.) simfoninės muzikos koncertu baigėsi keturioliktasis Vilniaus festivalis.

Briuselio džiazo garsai Vilniaus festivalyje

Algirdas Klova
Briuselio džiazo orkestras J. L. Knaepen nuotr.
Jau senokai praūžė bigbendų eros banga, užgimusi Amerikoje ir klestėjusi XX amžiaus ketvirtuoju ir penktuoju dešimtmečiais, atnešusi pasauliui svingą muzikoje ir lindihopo šokį. Praūžė tai praūžė, bet ne be pėdsako.

Nauji ir pažįstami „Vilniaus festivalio“ veidai

Živilė Ramoškaitė
Tomomi Nishimoto. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka
Praėjusį penktadienį (gegužės 28 d.) prasidėjęs keturioliktasis „Vilniaus festivalis“ – šįsyk kompaktiškas ir laiko, ir erdvės požiūriu. Septyni festivalio koncertai sutilps į gerą savaitę (baigiamasis – ateinantį sekmadienį), ir visi vyks vienoje vietoje, Nacionalinėje filharmonijoje.

„Lietuviška sakmė“

Vytautas Barkauskas
Vytautas Barkauskas. 7MD archyvo nuotrauka
Šių metų Vilniaus festivalio pirmojo koncerto, vykusio gegužės 28 d., programėlėje rašoma: „Rodion Ščedrin (g. 1932). Simfoninė freska „Lietuviška sakmė“ Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms (sukurta 2009 m. Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymu).“

Trumpesnis, bet vis dar gyvuojantis Vilniaus festivalis

7MD informacija
Kiek daugiau nei po mėnesio Vilniuje prasidės tradicinis kasmetinis, jau tryliktasis Vilniaus festivalis, kurio programa žiniasklaidos atstovams buvo pristatyta balandžio 20 d. surengtoje spaudos konferencijoje.

Lietuvių godos

Jūratė Katinaitė
Inesa Linaburgytė (Aldona) ir Vaidas Vyšniauskas (Valteris) M. Aleksos nuotr.
Lietuviai tikrai nėra išrinktoji tauta. Istorija kukli – vos tik griebiesi kokio nors šiaudo, patvirtinančio mūsų didybę, iškart kas nors pasirengęs sumenkinti ar net atimti tą šiaudą. Na ir kas, kad Vytautas Didysis nuginė arklius iki Juodosios jūros, užtat pabėgo iš Žalgirio mūšio. Na ir kas, kad grįžo su pastiprinimu ir nugalėjo, vis tiek lenkai įsitikinę, kad jie laimėjo mūšį. Na ir kas, kad turėjom tarpukariu Nepriklausomybę, užtat sovietinius okupantus pasitikome su gėlėmis.

Muzikinio absoliuto palytėti

Rima Povilionienė
Aleksandras Toradzė ir Juozas Domarkas. M. Aleksos nuotr.
Pastaruoju metu, atrodytų, visi sutartinai veržiasi diržus. Ne išimtis ir tryliktasis Vilniaus festivalis (galbūt dėl to paties, gal ir ne), pasiūlęs vos šešių koncertų programą. Bet ne apie kiekybę norėtųsi kalbėti šį kartą.

Karališkoji gitaros šeima

Algirdas Klova
M. Aleksos nuotr.
Nuostabus ir įvairiapusiškas muzikos instrumentas yra gitara. Jos panaudojimo spektras beribis. Ja groja ir džiaugiasi įvairaus išsilavinimo ir amžiaus grupių žmonės.

Puikus interpretacijos meno puslapis

Živilė Ramoškaitė
Alfredo Nigro, Violeta Urmana, Modestas Pitrėnas M. Aleksos nuotr
Kai mūsų įžymioji tautietė Violeta Urmana, pasaulyje išgarsėjusi mecosoprano vaidmenimis, 2002-aisiais „La Scala“ sezono atidarymo spektaklyje debiutavo kaip sopranas Christopho Willibaldo Glucko operoje „Ifigenija Aulidėje“, prasidėjo naujas jos tarptautinės karjeros tarpsnis. Jau seniau nesyk prasitarusi apie planus pakeisti savo amplua, solistė į soprano repertuaro gelmes nėrė su tokiu ryžtu, drąsa ir energija, kad abejojusiems šiuo posūkiu beliko tik entuziastingai linkčioti galva. Viena po kitos fantastiniu tempu buvo parengtos ir žymiausiose pasaulio operos scenose atliktos pagrindinės soprano partijos - Madalena (U. Giordano „Andrė Šenjė“), Ledi Makbet, Izolda, Džokonda (A. Ponchielli operoje), Leonora, Toska, Ariadnė, Aida, Amelija, Norma... Pastarąją, itin mėgstamą, solistė pirmąsyk dainavo per šios V. Bellini operos koncertinį atlikimą Drezdene. Ir triumfavo, kaip visada.

Vilniaus festivalio uždaryme - operos primadona

7MD informacija
Violeta Uramana. 7MD archyvo nuotrauka
Šį penktadienį, gegužės 29 d., Vilniaus festivalis kviečia į baigiamąjį koncertą. Jame operos primadona Violeta Urmana kartu su savo vyru tenoru Alfredo Nigro (Italija) ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, atliks Lietuvoje ypač retai girdimas arijas iš K.W. Glucko, L. Cherubini ir H. Berliozo vokalinių-instrumentinių partitūrų.

Tobulai suvokta kompozicija

Vytautė Markeliūnienė
Bambergo simfoninio orkestro choras, Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Ericas Stoklossa, Wiardas Witholdas ir dirigentas Rolfas Beckas M. Aleksos nuotr.

Puslapiai: |1|2|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai