Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Arvydas Šaltenis: Ilgiausioj dienoj(3)
In memoriam Augustinas Savickas (1919–2012)
Rygos operos festivalis
Kristina Steiblytė: Gyvenimo džiaugsmo animatorius
Pokalbis su Vladislavo Starevičiaus anūke Léona-Béatrice Martin Starewitch
Krystianas Lupa apie teatrą ir valdžią
Andriaus Zakarausko ir Rano Slavino susitikimas „Artscape“ projekte galerijoje „Vartai“
Krėsle prie televizoriaus
Birželio 29–liepos 5 d.
Birželio 29–liepos 5 d.
Birzelio 29–liepos 8
7 MD: Parodos
Birželio 29–liepos 8
Įspūdžiai iš „Meno celių 2012“ ir „Jaunojo dizainerio prizo“ konkurso laureatų parodos

Asta Jackutė

„Meno celės“ – jau tradicinė geriausių Vilniaus dailės akademijos absolventų darbų paroda, kurioje siekimas nustebinti, sukurti inovatyvų meno kūrinį išreikštas maksimaliai. Šiais metais „Meno celėse“ pristatomi 150 absolventų diplominiai darbai.


Paroda, vykstanti mokslo institucijoje, kaip įprasta, turi ir edukacinę funkciją – jaunieji menininkai komunikuoja tarpusavyje, su akademine ir kartu su plačiąja visuomene. Tokia paroda yra puiki proga susidaryti vientisą vaizdą apie jaunuosius lietuvių kūrėjus galerijose retai besilankantiems.

 

Pirmasis įspūdis apsilankius „Meno celių“ parodoje – meno rūšių gausa ir įvairovė, tikros „akių ganyklos“ kiekvienam skoniui. Nuo skulptūros, tapybos, fotografijos, scenografijos darbų iki instaliacijų, industrinio, kostiumo dizaino darbų ar komunikacinio dizaino projektų. Šiltą birželio 16-osios vakarą „Meno celės“ okupavo Akademijos koridorius, dirbtuves, parodų sales, studentų auditorijas, vidinius kiemelius ir nesitrauks iki pat liepos 5 dienos.

 

Nesiekdama aptarti visos „Meno celių“ ekspozicijų įvairovės, apžvelgsiu keletą man labiausiai įstrigusių, taip pat ir daugiausia žiūrovų, vertinimų ir diskusijų sukėlusių parodos darbų.

 

Senuosiuose akademijos rūmuose tapytoja Viktorija Rotkytė pristatė portretų seriją „Homo Homini“. Tapytoja narsto žmonių susvetimėjimo, atskirties, abejingumo vienas kitam problemą. Pastelinių tonų, laisvu potėpiu atliktų portretų veikėjai žiūrovams atsukę nugaras, maksimaliai nuasmeninti, trafaretiški. Autorės darbai sufleruoja, kad nusigręžusiu personažu gali būti bet kuris asmuo, dėvintis abejingumo kaukę, besielgiantis šabloniškai, nejautriai. O tapytojo Pauliaus Vaitulaičio darbai sukurti naudojantis klasikiniu, pleneriniu tapybos gamtoje metodu. Autoriaus darbuose jaučiamas meditatyvus gėrėjimasis lietuviškuoju peizažu, natūralia gamta, jautriai išgyventa akimirka. Žiūrovui piešinių kalba atveriamas asmeniškas praėjusios vasaros kelionės dienoraštis, įkvėptas perskaitytos lietuvių poezijos.

 

Sutemus vidiniame akademijos senųjų rūmų kiemelyje Grafinio dizaino katedra su partneriais „AVIS Lietuva“, pasauliniais automobilių nuomos lyderiais, pristatė grupinį projektą – pirmąjį Lietuvoje „ArtCar“ automobilio dizainą. Grafinio dizaino studentų sukurti automobilio dekoravimo pasiūlymai buvo projektuojami ant automobilio (filmuotą medžiagą galima pažiūrėti Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros „Facebook” profilyje). Verta paminėti, kad „ArtCar“ judėjimas prasidėjo dar 7-ajame dešimtmetyje JAV. Pagrindinė šio judėjimo idėja – automobilį pateikti kaip meno kūrinį. Tokiame projekte 1979 m. yra dalyvavęs ir garsusis poparto atstovas Andy Warholas, pristatęs savo laiku vizualiai išskirtinį BMW „ArtCar“ automobilį.

 

Daugelio žiūrovų dėmesio susilaukusi dinamiška, besimainanti videoprojekcija aiškiai iliustruoja, kad jaunųjų kūrybinės idėjos yra laukiamos ir funkcionaliai pritaikomos versle, taip formuojant meno ir verslo sąsajas. Skaitmeninėmis technologijomis, dizaino žiniomis pagrįstas kūrybiškumas įgauna svorį. Tokia meno ir verslo sintezė leidžia kurti darbo vietas.

 

Kitą mane sudominusią „Meno celių“ ekspoziciją aptikau pirmame Titaniko aukšte.

 

Meno aspirantės Rūtos Mickienės projektas – internetinė televizija www.atvira.info – pritraukė nemažą minią smalsių žiūrovų. Projekto autorė darbe panaudojo ir vizualizavo radijo stočių nuolat transliuojamą „tuščią“ triukšmą, plytintį tarp realiai esančių, turiniu užpildytų radijo stočių. Nepanaudota garsinė informacija Rūtos Mickienės darbe įgavo vizualinę formą, pristatytą projekto plakatuose. Gretimai esantis Monikos Pečiulytės projektas „J.S.U.N.“ (Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas) papildo garso vizualizacijos temą. Monikos projekte didžiųjų saulės sistemos planetų skleidžiama ir kosminių stočių „gaudoma“ garsinė informacija įgauna vizualų pavidalą. Planetų garsų vizualizacijos projektuojamos ant ore kabančio juodo kubo, o šviečiančiose informacinėse lentose lankytojas gali susipažinti su išsamia vizualiai pateikta informacija apie planetas. Grafinės planetų skleidžiamų garsų vizualizacijos išgautos naudojant atviro kodo „NodeBox“ programą. Sukurta ambicingos Belgijos grafikos dizainerių komandos „NodeBox“ leidžia atskirai reikšmei priskirti tam tikrą vizualinę išraišką. Šia prasme Monikos darbas turi sąsajų su Carsteno Nicolai paroda „Pionier“, veikusia Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje.

 

Projektą, skatinantį apmąstyti laiko sąvoką ir individualų trukmės patyrimą, radau šalia tapytojų darbų „Titaniko“ 2 a. parodų salėje. Čia įkurdintas Monikos Račkauskaitės diplominis darbas „Laikas ir popierius“. Tai konceptualus projektas, jungiantis ir analizuojantis kiek paradoksalų laiko kaip gyvenimo tėkmės simbolį ir popierių kaip materialią, tačiau laike itin trapią materiją. Popierius, toks neatsparus ir pažeidžiamas, autorės projekte tampa pagrindiniu elementu, vizualiai išreiškiančiu valandų, dienų, mėnesių, metų tėkmę. Projekte siekiama kelti klausimus ir kartu siūlyti atsakymus, susijusius su subjektyviu laiko pojūčiu žmogaus būtyje. Projektas susideda iš trijų popierinių, tarpusavyje skirtingų ir kartu panašių objektų. Pirmasis objektas – „laiko kamuolys“, sudarytas iš popierinės juostos, kurioje atspausdinti dienos, mėnesio, metų ištartų žodžių kiekio atitikmenys. Kitas objektas – kalendorius, praradęs įprastą formą – skaitmenų ir mėnesių pavadinimų matricą. Autorės kalendorius – tuščiavidurė sfera, iš kurios žiūrovas gali traukti juostelę su dienų skaičiais. Trečiasis objektas – knyga su iškiliuoju tekstu, sukurta iš perma...


Laisvoji tribūna
Kam prenumeruoti, kai galima pasiskaityti internete? Tikra tiesa – visus straipsnius, naudingą informaciją ir net daugiau nei spausdintame savaitraštyje, galima nemokamai skaityti internetinėje laikraščio versijoje. Tą patį penktadienį. Tad iš tiesų – kam prenumeruoti?
Tapkite mūsų rėmėjais:
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2012-03-22
Živilė Pipinytė: Viskas prasideda nuo Prousto


2012-03-16
Živilė Pipinytė: Iš ko juokiamės?


2011-11-21
Živilė Pipinytė: Sveikas kinas


Populiaru