Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
IN MEMORIAM

Ilgiausioj dienoj


In memoriam Augustinas Savickas (1919–2012)


Arvydas Šaltenis

Share |
Augustinas Savickas (1919–2012)
Augustinas Savickas – tokia galinga figūra mūsų kultūroje, mūsų tapyboje, menotyroje, memuaristikoje. Kad sunku jį aprėpti – tarsi kokį šimtmečių ąžuolą... Ir pats buvo galingo stoto, aukštas, gražus ir jaunas, ir subrendęs, apaštališkas sulaukęs senatvės... Daugybė tapybos drobių, akvarelių, piešinių, knygų, straipsnių, gausybė mokinių, begalė gyvenimo istorijų... Pašaipus geranoriškai, sarkastiškai ar kandžiai ir sau, ir kitiems, tik po ta šypsenėle tarsi graudulys ir skausmas dėl išgyvento likimo.


Toks lėtas keliavimas debesų

virš Išėjusio

Jis žiūri į dangų

šviesa kur

paveikslus lytėjo,

be jos jie – negimę,

nebūtų, neliktų

kaip sielų paguoda,

ar tėviškės kelias

link baltos bažnytėlės,

Raimutis,

geltona liemenė,

ar motina

tylioj nežinioj

ir brolis

tarsi dievulėliai

Kančioj išskobti,

ar karo keliai

ir saulės suskylantis ratas,

gėlynai, vaikai ir šventieji,

tarp jų – Augustinas

kaip pranašas Biblijos...

Užsisklendžia ratas,

vaikystėn sugrįžti,

ir viskas gražu,

ir spalvos, ir žodžiai,

ir Dievo ranka

Tavo ranką vedžioja

paveiksluos šituos,

tapybos didybė Tavy

nuo Džoto per Goją,

Rembrantą, Van Gogą,

Sezaną iki Vienožinskio

– Tavy, po Tavęs...

Tas ratas – nuo vaikystės, nuo Kopenhagos, kur tėvas, subtiliausios ekspresijos novelistas Jurgis Savickis, buvo Lietuvos ambasadorius Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, kitur...


Augustinas – Europos vaikas nuo Helsinkio iki Nicos. Šitoji ir prieškario Kauno kultūra su Kipru Petrausku, Fiodoru Šaliapinu, Mstislavu Dobužinskiu, pas kurį norėjęs mokytis piešti... Ir vyresnis brolis Algirdas – visur kartu, kiek jo nuotraukų memuarų knygoje „Žalioji tyla“... Tie keli išlikę Algirdo giliausios tapybos paveikslai, tapyti Kauno meno mokykloje pas abiejų brolių mokytoją Justiną Vienožinskį, – kaip brangiausios likusios relikvijos po to skaudžiausio išsiskyrimo amžinybei su juo, su motina prasidėjus karui, – į Rusijos nežinią, akmens skaldyklas, gyvenimą pusbadžiu, kur „išgaruoja visos revoliucinės iliuzijos“, kaip sakė pats menininkas... Brolį sušaudo Kauno gete, kur jis savo noru iš meilės žmonai žydaitei Julikai nueina... Ir motina iš skausmo ir nežinios pasikaria parašiusi Augustinui (jei atsirastų) laišką...

 

Po karo – Vilniuje, kur pasiklysdavo senamiesčio gatvelėse, o Dailės institute – vėl pas Justiną Vienožinskį, kuris moko ne tik tapybos, bet yra ir tikriausias gyvenimo pavyzdys. Kaip ir mokytojas, kuris vienintelis neišdavė M.K. Čiurlionio dailės, gindamas jį prieš akademikus iš Maskvos, ir buvo pašalintas iš instituto, iš Dailininkų sąjungos, Augustinas Savickas rašo ginamąjį straipsnį, cituodamas Romainą Rolland’ą, Maksimą Gorkį, kurie žavėjosi Čiurlionio kūryba...

 

Nuo 1951 iki 1993 metų su pertraukomis Vilniaus dailės institute dažnai tapo kartu su savo studentais ir studijoje, ir vasaros praktikose... Pavydėdavom jo mokiniams to artumo ir stebuklo matyti, kaip gimsta tikroji tapyba. Leonardas Gutauskas dovanodamas savo knygą Augustinui Savickui rašo dedikaciją: „Mokytojui, kuris niekad nenurodinėjo, kaip tapyti dangų, nes žinojo, kad kiekvieno žmogaus dangus jo širdyje“.

 

Su entuziazmu pasitinka Sąjūdį. Gorbačiovas jam – Mussolini. Kai verčiamas Dailės instituto rektorius, tampa vienu iš penkių regentų, vadovaujančių Mokyklai tam audringam laike. Paveiktas Sausio 13-osios žudynių, sukuria ciklą paveikslų, kurį, praėjus mėnesiui, eksponuoja Sporto rūmų scenoje aukų minėjimo vakare. Menininko paveikslus, klausydami muzikos, giesmių ir poezijos, žiūri tūkstančiai renginio dalyvių...

 

Augustino Savicko paveikslai – jo gyvenimo ženklai – poetinė, filosofinė linijų, formų, spalvų didžioji autobiografija. Už meninę tiesą, jos raišką, kovėsi visa savo gyvastim iki pat gyvenimo pabaigos.

 

Su nuostaba sykį mačiau dailininką Parodų rūmuose pirmadienį, ne darbo dieną, betapantį, „betaisantį“ ar perkuriantį jau parodoje eksponuojamą paveikslą...

 

Išėjai, Mokytojau, kai aplinkui taip žalia, žalia, pačioj ilgiausioj vasaros dienoj, pačioj trumpiausioj nakty, sakei, kad „didžiausias turtas – tyla, žalia tyla“.

 

Arvydas Šaltenis


„7 meno dienos“ Nr.26 (994), 2012-06-29

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

6an1HB3U, 2015-09-21 11:17

I feel like I've missed so much of the deigsn world withouth even knowing!I love the deigsns you've postes, it a fresh air in the fashion world. Thank you for introducing the Ethno Tendance.

GuQQmSzNuP, 2012-07-17 00:17

Arhitekt: varu ieteikt pasaktc4abties mazliet c481rpus sava pagalma. UK, CA, AUS, US pilsc493tu apkaimju aktivitc481te ne vien ir valsts politikas atbalstc4abta, bet sakc586ojas arc4ab pac5a1u cilveku vc493lmc493 un prasmc493 sadarboties. Arc4ab Rc4abga ir vismaz piecas katc4abvas apkaimju biedrc4abbas. Kas traucc493?

K., 2012-07-02 19:08

GYNE TADA M K. ČIURLIONĮ NE TIK J. VENOŽINSKIS, BET IR V. DRĖMA.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti