Sunku glaustai charakterizuoti M. Giedrio reikšmę lietuviškam kino menui. Gal užtektų paminėti vien legenda tapusį filmą „Herkus Mantas“, stebinantį ir žavintį jau trečią žiūrovų kartą. Per trisdešimt su viršum darbo metų M. Giedrys nufilmavo 14 vaidybinių ir 8 dokumentinius filmus. Novelė „Mums nebereikia“ filme „Gyvieji didvyriai“ (pagrindinis prizas tarptautiniame Karlovy Vary festivalyje), „Herkus Mantas“ (Valstybinė premija), „Perskeltas dangus“, „Nesėtų rugių žydėjimas“, „Amerikietiškoji tragedija“ (prizai įvairiuose Sovietų Sąjungos festivaliuose) – tik keletas šio ilgo kūrybinio kelio ženklų.

1959 m. baigęs Maskvos kinematografijos instituto (VGIK) žymaus rusų režisieriaus Sergejaus Gerasimovo kursą, M. Giedrys nuo 1959 iki 1992 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. Nuo 1987 m. buvo kūrybinio susivienijimo LKS meno vadovu.

M. Giedrys buvo realistinės pasaulėjautos menininkas. Jo filmams būdingas ryškus socialinis skambesys, didelė dramaturginė ir psichologinė veiksmo įtampa, atviros herojaus aistros.

Kol galėjo, ir jis pats taip gyveno ir dirbo – įtemptai ir aistringai, sumaniai išspręsdamas sudėtingiausius filmų gamybos galvosūkius, aktyviai dalyvaudamas ir Kinematografininkų sąjungos, ir visuomenės veikloje.

1973 m. M. Giedriui buvo skirta Valstybinė premija, 1975 m. suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo vardas, 1983 m. suteiktas Liaudies artisto vardas, M. Giedrys yra apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu. Ne už tarnavimą, – už kūrybą.

2010 m. už viso gyvenimo kūrybą Marijonui Giedriui buvo skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Lietuvos kinematografininkų sąjunga

„7 meno dienos“ Nr.21 (943), 2011-05-27