Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/naujienos.inc.php on line 90

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/naujienos.inc.php on line 90

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/naujienos.inc.php on line 90

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/naujienos.inc.php on line 90

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/naujienos.inc.php on line 90
7 meno dienos > Laisvoji tribūna > Ar tikrai Lietuvoje kelias į mokyklą yra kelias į pasaulį?
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti

Ar tikrai Lietuvoje kelias į mokyklą yra kelias į pasaulį?

2011-07-01
Share |

Lina Žigelytė

 

Maždaug prieš pusmetį vienos Vilniaus gimnazijos mokytoja pakvietė mano draugę pakalbėti su abiturientais apie nacionalizmą.

 

Draugė kaip tik ne per seniausiai buvo apsigynusi viename Vakarų Europos universitete rašytą magistrinį darbą apie homofobišką nacionalizmą Lietuvoje. Susitikusi su moksleiviais ji ketino papasakoti, kodėl rašė būtent šia tema ir kaip dešinieji, drauge su Katalikų bažnyčia Lietuvoje konstruoja vadinamųjų „tradicinių“ vertybių hierarchiją, kuri mūsų visuomenėje primetama ne tik kaip universalus kurpalis, bet ir vienintelė galima siekiamybė. Suspausti šių temų aktualumą ir problemiškumą į vieną pamoką nebuvo lengva. Iš esmės pavyko gal tik šiek tiek ilgėliau pakalbėti apie toleranciją, nors didžiąją pamokos dalį draugei teko pasakoti apie studijas užsienyje – moksleiviams tai buvo tiesiog įdomiausia. Be to, maždaug trečdalis klasės buvo pateikę dokumentus į užsienyje esančias aukštąsias mokyklas, todėl jos asmeninė patirtis buvo labai aktuali. Viena vertus, tai, kad kalbėti apie lietuviškąjį nacionalizmą kviečiama užsienyje šia tema rašiusi mergina, perša mintį, – mokytoja ne tik pasistengė surengti į aktualijas reaguojančią pamoką, bet ir pagalvojo, jog žvilgsnis iš šalies į Lietuvos socialinį bei politinį klimatą gali būti kitoks. Antra vertus, tai, kad mokiniams buvo įdomiausia asmeninė studijų užsienyje patirtis, iliustruoja, jog svarbiausios temos dažniausiai yra asmeniškos.

 

Šį epizodą prisiminiau birželį susipažinusi su vienintelio privalomo abitūros egzamino – lietuvių kalbos – sudėtimi. Egzaminas puikiai iliustruoja, kad nepaisant kai kurių mokytojų pastangų, Lietuvos mokyklos institucija iš esmės yra ne kaip toje dainelėje – „kelias į pasaulį”, o greičiau akligatvis. Jame vis aidi į plikas sienas atsimušantys Atgimimo laikų mobilizaciją menantys raktažodžiai „tauta“, „tradicija“, „šeima“, teįkvepiantys dairytis arba prarastojo laiko, arba neegzistuojančios utopijos. Rašyti, kalbėti ir tiesiog kurti tomis temomis, kurios neva yra asmeniškesnės, buitiškesnės, nemokoma. Apie tai, ko mokyklos institucija išmoko ir kaip iš jos atsinešta pasaulėžiūra „užtrumpina“ kalbėjimą tam tikromis temomis ir norisi parašyti.

 

Grįžtu prie egzamino, kuris susidėjo iš dviejų dalių. Moksleiviai galėjo rinktis teksto interpretaciją arba samprotavimo rašinį, o teksto suvokimo užduotyje turėjo pademonstruoti gebėjimą mąstyti kritiškai. Pasirinkusieji samprotavimo rašinį svarstė viena iš dviejų temų – arba apie tai, kuo tautos praeitis svarbi dabarčiai, arba apie tai, kaip lietuvių kultūroje kalbama apie meilę. Pastaroji tema skamba panašiai kaip viena šių metų lietuvių kalbos įskaitos potėmių: „Dažnai literatūroje kalbama apie meilę. Remdamiesi konkrečiais kūriniais pasvarstykite, kokia meilės samprata dažniausia lietuvių literatūroje.“ Pavasarį apie šį aspektą nutarę per įskaitą kalbėti abiturientai rašinyje galėjo nesunkiai adaptuoti „dažną kalbėjimą“ apie meilę kaip taisyklę – nesivargindami kreipti dėmesio į tai, jog nedažnais atvejais apie meilę lietuvių kultūroje prabyla moteris mylinčios moterys ar vyrus mylintys vyrai. Mokiniams nereikėjo sukti galvos, kad toks kalbėjimas apie meilę įgauna kitokias formas ir spalvas. Tuomet, vaduojantis iš į griežtus lyčių rėmus įspraudusios lietuvių kalbos, tiesiog mokomasi prabilti kitaip. Juk būtent žaisdami kalba postmodernistai mus išmokė, kad kalba nėra vien užrašyti ar ištariami žodžiai – kalba kuria tai, kas mes esame. Regis, egzamino temų autoriai tą puikiai išmano ir žino, kad viskas yra kaip užrašyta viename grafiti piešinyje Kaune – „things have to be written to be true“ („kol neparašyta – neįtikima“). Jei rašoma vien apie tai, kas kalbama dažniausiai, tai, apie ką kalbama rečiau, lyg ir išnyksta arba atsiranda tik tam tikromis progomis. Tarkim, apie seksualines mažumas Lietuvoje prisimenama tik tuomet, kai organizuojami kokie nors renginiai.

 

Žurnalistai teigė, kad rašyti apie meilę dažniau buvo linkusios mergaitės, nes berniukai jautėsi saugiau kalbėdami dar XX a. pradžioje Lietuvos vyrų monopolizuotomis temomis – apie tautą, jos praeitį ir dabartį. Taigi nieko nuostabaus, kad mergaitės bėga nuo šitų magistralinių diskursų, kurie nekreipia dėmesio į pakeles.

 

Atsakant į egzamino klausimą, būtent šita į paraštes nukišta praeitis yra be galo svarbi dabarčiai. Be jos tauta atrodo tyra lyg išbalintas Vilniaus katedros fasadas, prie kurio homofobas kunigas rengia mišias, nes neva Lietuvoje anksčiau gėjų, lesbiečių ir kitokių „iškrypėlių“, kurie mylisi ne santuokos pataluose, niekuomet nebūta. Nacionalinio egzaminų centro sugalvota tema „Kuo tautos praeitis svarbi dabarčiai“ galėtų būti puikus pratimas dekonstrukcijos pradžiamokslyje – kieno dabarčiai svarbi tautos praeitis? Kas apibrėžiama kaip „tauta“? Ką reiškia „svarbi“? Pastaraisiais metais būtent tiems, kurie, žongliruodami tautiškumo, tradicijų ir šeimos raktažodžiais, valstybinių švenčių dienomis pavirsta su leidimais pagrindinėmis gatvėmis žygiuojančia agresyvia banda, toks pradžiamokslis būtų į naudą. Bet jie toliau rašo mokyklos lygio rašinėlius, kurie tampa politiškais ir pilietiškais save vadinančių judėjimų įstatais.

 

Abiturientams šiemet per egzaminą kaip teksto suvokimo užduotis pateikti Alberto Zalatoriaus rašinys „Mes ir Kudirka“ ir Marijaus Šidlausko tekstas „Vincas Kudirka amžių kryžkelėje“. Pastaruosius galima rasti internete: http://www.egzaminai.lt/failai/2051_Ltg_suvok_VBE_pagr_2011.pdf

 

Juos perskaičius tampa visai nenuostabu, kodėl praeitis Lietuvoje monumentalizuojama, o ne analizuojama – to mokoma dar mokyklos suole.

 

O ko išmokstama? Apsėklinti Vilnių monumentais lietuvybei, tik kartkartėm prisimenant, kad norint skaityti šio miesto istoriją reikia mokytis lenkų ir rusų kalbų. Konstruoti valstybę ant šeimos pagrindo, o kalbant apie planus kurti erotikos muziejų nepatogintis ir krizenti lyg mažamečiams, tarsi toje heteroseksualioje šeimoje sekso nebūtų ir jis nekeltų aistrų, džiaugsmo bei baimių. Galiausiai, atrodo, kad būtent mokyklos suole išmokstama kalbėti cituojamais lozungais, o ne pačių išgyventomis patirtimis.

Komentarai

oi,, 2012-04-08 13:37

nepriminkit mums "tautiskos" mokyklos! Pabegom su vaikais nuo jos uz juru mariu ir tuo esame labai patenkinti. Ir problema ne tik lietuviu k., istorijos programose, bet ir perkrautoje matematikoje ir bendrai visame mokyklu mikroklimate. Sakyciau LT mokykla - asmenybes zlugdymo istaiga bei korupcijos pradziamokslis( saldainiukas, gelyte, "komplimentas" mokytojai...).

GtCkdLaivgTk, 2012-02-16 17:35

skirtumas bus ne tik ?strizain?je. psatapri macbook:ai tur?s integruota intelio grafikos cipseta. be to pas mbp bus geresn? gelezis.be to man, asmeniskai, pirmoje nuotraukoje ten labiau tas mistinis tablet:as .)

depresija mokyklose, 2011-11-26 16:04

Kalbant apie mokyklinę programą, aplamai reikėtų peržiūrėti literatūros sąrašą, kuris brukamas mokiniams. Beveik visų kūrinių pabaiga tragiška. Ar ne per daug pilkas mūsų dangus, o dar ir jokio pozityvumo iš literatūros?

Dalida, 2011-10-27 20:41

UZkabino tik viena replika apie tradicine seima. Nejau vis dar naiviai ginsite homoseklsualus? Ar tokioje ateities visuomeneje noretumete gyveniti, kur tradicine seima bus mazuma? Is dvieju vyru arba dvieju moteru vaikai negimsta, atsibuskite pagaliau...

priesai, 2011-10-10 14:58

taip iš tiesų, mokykloj visiškai monumentalizuojama istorija, "tauta", "tevyne", "seima", o apie kritini mastyma sitom ir kitom temom tikriausiai sunku kalbet...

pradedi galvot, kad tas labai naudinga kazkuriom grupuotem. ypac jauna zmogu ipratint, kad jei jis isdris garsiai apie stabus pasisakyti kitaip, ju negarbindamas, bus "atskirtas nuo padorios visuomenes" ir isvadintas komunistu, "tolerastu" ir kitu tautai kenkianciu blogiu. Visos dabartins visuomenes ydos, deja, atsispindi svietimo sistemoje, gal laikas butu is esmes tai keisti, nors dabar reformom keiciama tik forma.

normalaus seksualinio svietimo irgi su ziburiu ieskot, ar gal dabar jau kazkur prasimuse

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0