Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Živilė Pipinytė tinklaraštis

Viskas prasideda nuo Prousto

© UFO Distribution
„Kino pavasario” komentaras

Iš ko juokiamės?

Vakar atidarytas „Kino pavasaris“

Sveikas kinas

"Nesveikai laiminga"
„Scanoramos“ uždarymas, vis dėlto, nuteikė šiek tiek dviprasmiškai. Festivalis, be abejo, pavyko. Įdomi programa, tiksliai sudėti jos akcentai, parodyta daug filmų, kurie kitaip nebūtų pasiekę lietuvių žiūrovų, surengtas vertingas koprodukcijos forumas. Kritikuoti forumą galima tik dėl dalykų, kurie nepriklauso nuo jo rengėjų.

Faustui ankšta

Mirtis ir kūnas - iš tų temų, prie kurių nuolat grįžta Sokurovas. Neatsitiktinai filmas prasideda mirusio vyro, kurį skrodžia Faustas, penio vaizdu.

Ar buvo „Antis“?

Giedrės Žickytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ premjera - viena iš kelių lietuviškų šių metų „Scanoramos“ premjerų. Prieš filmą režisierė prisipažino, kad Sajūdžio metais ji buvo dar vaikas ir tai, kas atsitiko, jai primena pasaką. Gal todėl ir šiek tiek pasakiška filmo intonacija iš pradžių nesukėlė vidinio pasipriešinimo.

Pasaulio pabaiga Černobilyje

Veiksmo vieta - Pripetės miestas, kuriame gyveno Černobylio atominės elektrinės darbuotojai. Pagrindinis herojus - komunistų partijos aparato sraigtelis Valerijus. Atsitiktinai jis vienas pirmųjų sužino apie katastrofą.

Melancholija - metafora ir liga

Larso von Triero „Melancholija“ puikiai tiko šiųmetės „Scanoramos“ atidarymui: filmas gavo daugiausiai Europos kino akademijos nominacijų, jis maloniai kutena melancholišką lietuvio sielą, yra pakankamai aiškus, kad nesudrumstų iškilmingo vakaro sudėtingais kino galvosūkiais.



Arkliaburnis tinklaraštis

Pučas ir jo „parodos”

1991 rugpjūtį Sąjūdžio parengtas ir išspausdintas, bet neišplatintas atsišaukimas su instrukcijomis, kaip pasipriešinti sugrįžusiai Sovietų valdžiai
Pageltęs lapelis liudija apie 20 metų senumo įvykius. Šį atsišaukimą buvo parengęs ir atspausdinęs Sąjūdis 1991 m. rugpjūtį, kai dar niekas neabejojo, kad Tarybų valdžia vėl sugrįžo.

Jis išėjo

Dabar, kai sakoma tiek žodžių Jo garbei, šie garantuotai nuskambės kaip erezija. Bet jau tenka susitaikyti su tuo, kad nūn viskas yra erezija, kas eina tiesiai iš širdies...

Viduržiemis. Žaliojo tilto auskaras

2010/2011 naujametis. Vilnius. Žaliasis tiltas ir Kunoto Vildžiūno „Grandinė”. Nuotrauka: ©HorseMouth
Kunoto Vildžiūno „Grandinės” po Žaliuoju tiltu grandis pasviro, pakelta patvinusio ižo.

Nešilto rudens neo-optimistinis sukaktuvinis pozityvas

Laiko nesustabdysi… Projektui 7MD.lt – jau greit dveji. Tad Arkliaburniui derėtų baigti savo klejojimus ne į temą, ir grįžti į savo gimtąsias lankas.

Apie vieną Žaliojo tilto skulptūrą

Vilniaus Žaliojo tilto skulptūros. 2000 metų vaizdas. JNT nuotrauka.
Preiš tai publikuotos replikos apie parodą Nacionalinėje dailes galerijoje temos tąsa

Sugrįžimas

„Šimtamečių godos”
Štai po ilgiau nei metai trukusių klajonių (arba greičiau klejonių) Arkliaburnis grįžo į gimtą gardą.

Išties nežinia, kur rasi, kur pamesi...

Foto: © Arkliaburnis
Pagaliau žvaigždės lėmė, kad Arkliaburnis atsirado ten, kur seniai jau turėjo apsilankyti: Niūronių kaime prie Anykščių, garsiajame Arklio muziejuje.

Apie "linkus" - ir ne tik

Štai jau prabėgo pirmasis atnaujintos 7MD svetainės mėnuo... Senosios svetainės lankytojai po truputį pripranta prie naujosios. Arba - ne.. Bet atsiranda ir naujų lankytojų..

Arklys ir jo vaga

Petras Rimša. Lietuvos artojas. 1907, bronza. Lietuvos dailės muziejus
Senas arklys vagos nepagadina. Jis tiesiog kartais jos net nepradeda arti

Leiskite prisistatyti – Arkliaburnis!

Nuotrauka: © Horsemouth
Arkliaburnis – kas jis toks?



2ndgravedigger tinklaraštis

Nerimastingoji Cezario „senatvė”

Aną savaitę Menų spaustuvėje lankėsi labai mielas svečias: švedų teatro iš Suomijos „Viirus” jaunatviškas senjoras Dickas Idmanas dukart suvaidino vilniečiams Cezario Graužinio dramaturginį ir režisūrinį spalvingą kūrinį – monospektaklį „End It Like B*ck***”...

Laiškas Oskarui Koršunovui. Labai privačių emocijų dėl spektaklio „Dugne” atspindys

Ticianas. „Ciesoriaus dinarijus”

Savaitgalio cirkas – savo ir svetimomis akimis

Sugrįžimas nėra paprastas dalykas. Ypač, kai grįžtama į patį save. Naujasis cirkas, kurį uoliai propaguoja „Menų spaustuvė”, turėtų būti tinkamiausia dvasinė procedūra. Toli gražu ne viską teko pamatyti, bet ir to tikslo nebuvo.

Adomas Jacovskis – liūdnas berniukas paukščio veidu

Adomas Jacovskis dar statomame Tumino Mažajame teatre. Čia dvi nuotraukos, abidvi – ©2ndgrave digger

Su Trečiuoju Muškietininku - prabėgom

Vakar apiepiet Gedimino prospekte susidūrėme su Koršunovu. Buvo šilta, apsiniaukusi ir baisiai nejaukiai vejuota gruodžio pradžios trečiadenio popietė.

„Hamletas“: neapykantos trikampis

„O.Koršunovo „Hamletas“: neapykantos trikampis“ – taip galėtų būti pavadinta recenzija...

Apie šių metų “Sirenas” (1): „camera obscura“

Apskritai visa OKT komanda, kuri rengia “Sirenas” yra tikri šaunuoliai.

Kas jis toks, Antrasis Duobkasys?

Vasnetsoff. Grave digger
Hamlet, Act 5, scene 1.: ... Second Clown: 'Who builds stronger than a mason, a shipwright, or a carpenter?' First Clown: Ay, tell me that, and unyoke. Second Clown: Marry, now I can tell. First Clown: To't. Second Clown: Mass, I cannot tell. ...“