Deprecated: Function ereg_replace() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 82

Deprecated: Function ereg() is deprecated in /home/menodien/domains/7md.lt/public_html/archyvas/include/main.inc.php on line 191
7 meno dienos > Nr. 45 (827), 2008 gruodžio 12 d.
Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Numerio straipsniai
Numerio rubrikos
Vilniaus teatrų premjeros
Iš spaudai rengiamos knygos „Litvakų dailė L'école de Paris aplinkoje"
Danutė Gambickaitė: Metafizikos beieškant(7)
Paroda „Fojė: kalba ir erdvė pasienyje" ŠMC
Kristina Stančienė: Nenuobodi jubiliejinė paroda(17)
Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos paroda galerijoje „Arka"
Pokalbis su Europos kino akademijos direktore Marion Döring
Gatvės papuošimai ir jų kuriamos prasmės

Monika Krikštopaitytė

Viena mano pažįstama latvė atvykusi į Vilnių kaskart aikčiodavo: „Kaip pas Jus gražu, švaru, kaip šviesu! Na tiesiog Laimės Miestas (Gorod Sčastie)!" Šitai jai išsprūdo dar vasarą, o kaip viskas atrodytų dabar - Kalėdų sezono (įdomus terminas...) metu?

Ne miestas, o tiesiog soliariumas! Kas netingi ir gali sau leisti įžiebia šventines dekoracijas. Prie bendro ganėtinai margo vaizdo dar priskaičiuokime visus naujus šviečiančius reklaminius plotus ir nebesuskaičiuojamą kiekį šviesoforų. Apie pusę šeštos vakaro švytėjimo efektą sustiprina nusidriekusios burzgiančių automobilių girliandos. Klausti, kada paskutinį kartą matėte žvaigždes, būtų naivu. Realesnis klausimas - ar dėl to spiginimo vis dar įmanoma pastebėti pėsčiuosius?

Taip, laikai, kai Naujųjų metų naktį prie lango kantriai laukdavome pavienių salvių, negrįžtamai praėjo... Fejerverkai tapo kasdienybe, be to - jie nelabai ir matomi. Šviesų tarsi daugėja, o aš jau antrą kartą užsiminiau apie prastą regimumą. Kiekis ir įvairovė užmuša koncentraciją, tuo lengva įsitikinti užsukus į bet kurį prekybos centrą, kur esi iškart nokautuojamas blizgučių jūros.

Siūlau nesustingti lyg automobilių žibintų apakintai stirnai vidury plento ir atidžiau apžiūrėti - o kaip gi pasipuošė Vilniaus miestas žiemos švenčių proga. Palikime ramybėje privačias iniciatyvas, net komercines „nuodėmes", patyrinėkime „papuošalus" erdvėse, kurios yra bendros: pagrindinės gatvės, aikštės ir tiltai.

Bendrą šventinio padabinimo idėją galima būtų apibūdinti - „kuo daugiau lempučių". Eglutės, žvaigždutės, kūgiai, trikampiai ir kvadratai - viskas tinka. Svarbiausia, kad būtų ant kiekvieno stulpo. Štai Pilies ir Didžiosios gatvių žibintai apvilkti šviečiančiais eglučių siluetais. Tai ne iš karto suprasi, nes į viršų siaurėjantys siluetai, bent jau man, pirmiausia primena rusiškų karalaičių galvos dangalus. Keliaujant senamiesčiu Jus lydi vasilisų alėja. Turint galvoje, kad Vilniaus paauglystėje šios gatvės dalijo miestą pusiau į rusišką ir lietuvišką dalis, regis, logikos netrūksta. Slaviško charakterio papuošimai galėtų žymėti sostinės daugiatautiškumo aspektą.

Rotušės aikštėje stovi eglutės simuliakras, nusagstytas raudonomis žvaigždėmis. Sekant logika, tai - duoklė raudonajam 50-mečiui. Galėtų dar šalia eglės būti šokanti meška ant grandinės. Žvėreliai, kaip ir raudonos žvaigždės, juk niekam nepriklauso, o yra universalus grožis.

Svarbiausias, todėl ir akivaizdžiai šviesiausias yra Gedimino prospektas. Lempelių girliandos gaubia kiekvieną žibintą, žemiau susiaurėjančiu tūriu sudarydamos šampano taurės pavidalą. Čia praeiviai keliauja grandiozine šampano taurių alėja. Beveik Disneilendas, Las Vegasas! Įpusėjus prospektą atsiduriame prie buvusio „Pergalės" kino teatro, dabar - kazino. Bingo! Kazino - žodis, geriausiai apibūdinantis Vilniaus puošybos estetiką. Lengvai švaistomi pinigai, svaigulys, šventės su išsitrinančia atmintimi iliuzija. Šalia tokio požiūrio į šventes puikiausiai dera ir „Kalėdų sezono" terminas, kuris nieko bendro neturi su kalendorine švente, mat šis kol kas rodo adventą. „Sezonas" labiau asocijuojasi su medžiokle, žvejyba. Kalėdų sezonas reiškia, kad medžiojami ir žvejojami esame mes kaip potencialūs pirkėjai.

Nesu religinga, todėl dėl pasiklydusių miesto dekoracijų reikšmių mano religiniai jausmai nėra užgauti. Nesunku mano įspūdžius pavadinti pritemptais išvedžiojimais ir nurašyti į pasivaidenimų kolekciją. Tai irgi ne bėda. Blogiausia žinia, kad visos tos lemputės ne tik neaišku ką reiškia, bet ir prastai atrodo. Dėl prospekto dar galima ginčytis. Prisimerkę galime net pasidžiaugti, kad jis tiesiog šviesus ir bent jau vienspalvis. Tuo tarpu Konstitucijos prospektas, ir taip jau „plakamas" už kerėpliškos išvaizdos dangoraižius, monstriškų prekybos centrų koncentraciją, šiaip mielas istorijas apie padeginėjamus senbuvių namus, šiais metais vienareikšmiškai „laimėjo grožio konkursą". Plati kaip lėktuvų pakilimo takas gatvė iš kraštų nusagstyta sintetinio mėlynumo lempelėmis. Tai nebe kazino, o haliucinogeninė diskoteka, kur be pertraukų turėtų skambėti daina „Blue Christmas". Šviesos spalvos tokios ryškios ir iškreipiančios aplinką, kad net skauda žiūrėti.

Labiausiai pasigendu bendros Vilniaus miesto puošimo idėjos. Koks jis turi būti? Kokia pagrindinė tema? Kokios atmosferos siekiama? Ką mes norime pasakyti vienokia ar kitokia išvaizda? Pavyzdžiui, kartą prieš pat Kalėdas teko būti Kanuose. Ten tarp gatvelių, kurių šaligatviai nutiesti raudonais kilimais, kybojo iš smulkučių gelsvų lempučių ne visai taisyklingai ir kaskart kitaip išrangyti didžiuliai sietynai. Ir jokių „kiekvienas kioskelis savaip" nukrypimų. Įspūdis aiškus - prabangi ir stebuklinga pasaka. Miestelis mažas, garsus - lengva jam turėti savo identitetą. Tačiau Vilnius juk garsėja kultūros žmonėmis, negi mes neturime ko pasakyti savo miesto išeiginiu rūbu? Susidaro įspūdis, kad mus puošia lempučių gamintojai, o kiekviena gatvė yra demonstracinis stendas.

Simuliakrines eglutes ir elektros švaistymą neaiškios reikšmės dekoracijoms dar galima nurašyti į biurokratinio aparato nesėkmių sąrašą, tačiau kaip paaiškinti parduotus tiltus? Žirmūnus ir Antakalnį jungianti gija apkabinėta prekybos tinklo „IKI" reklama. Neva tai yra kalėdinis papuošimas, bet ką veikia kompanijos prekinis ženklas ant tilto, kuris yra tiek pat mano, kaip ir visų kitų? Kad viešą erdvę žymėtų komercinis ženklas, mano galva, jis mažų mažiausiai turėtų būti tą vietą sukūręs. Bet juk tiltas pasistatytas, kai apie „IKI" net minties nebuvo. Ačiū Dievui, šią žiemą Karaliaus Mindaugo tiltas nebeturi užrašo „Norfa", nes visai nenustebčiau, jei ant Gedimino pilies bokšto atsirastų „Maxima", o ant pasų „Coca-cola" - juk taip tinka prie naujo, beveik kalėdinio raudono viršelio.

* * *

...

Laisvoji tribūna
Kam prenumeruoti, kai galima pasiskaityti internete? Tikra tiesa – visus straipsnius, naudingą informaciją ir net daugiau nei spausdintame savaitraštyje, galima nemokamai skaityti internetinėje laikraščio versijoje. Tą patį penktadienį. Tad iš tiesų – kam prenumeruoti?
Tapkite mūsų rėmėjais:
Ankstesni 7MD numeriai
Žurnalas "KINAS"
Archyvas

2012-03-22
Živilė Pipinytė: Viskas prasideda nuo Prousto


2012-03-16
Živilė Pipinytė: Iš ko juokiamės?


2011-11-21
Živilė Pipinytė: Sveikas kinas


Populiaru