|
Tikime dvasiomis
Amerikiečių režisieriai, scenaristai ir prodiuseriai broliai Joelis ir Ethanas Coenai debiutavo 1984 m. filmu „Tiesiog kraujas“ („Blood simple“). 1991 m. jų juodoji komedija „Bartonas Finkas“ buvo apdovanota Kanų „Auksine palmės šakele“. Populiarumo sulaukė Coenų filmai „Fargo“ (1996), „Didysis Lebovskis“ (1998). Bene svarbiausias pastarųjų metų Coenų filmas „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ (2007) pelnė net keturis „Oskarus“. Dabar mūsų ekranuose rodomas naujas brolių Coenų filmas „Rimtas vyrukas“ („A Serious Man“, 2009). Pokalbis apie jį išspausdintas „Newsweek“ puslapiuose.
Ar jaučiatės šiuolaikinio kino ikonomis? Tokia jums prikabinta etiketė.
Joel Coen: Apie Franzą Kafką taip pat sakoma, kad jis - literatūros ikona. Bet dažniausiai taip sako tie, kurie neskaitė jo knygų.
Ethan Coen: Aš kelias skaičiau.
Ne tik kritikai, bet ir daug jūsų filmų žiūrovų tvirtina, kad kartu su Quentinu Tarantino esate kino postmodernizmo meistrai.
J. C.: Žaviuosi Quentino kino...
|
Vertinu profesionalus
|
Paskutinėmis „Kino pavasario“ dienomis Vilniuje lankėsi ir festivalyje parodyto filmo „Caras“ autorius, rusų režisierius ir scenaristas Pavelas Lunginas.
Ankstesniuose filmuose „Oligarchas“, „Lunaparkas“ analizavote šių dienų Rusijos problemas. „Caras“ - tai viduramžių epochos Rusijos vizija? Kiek ji istoriškai pagrįsta?
Filme vaizduojama istorija yra reali. Visiems žinoma, kad Ivanas Rūstusis buvo pirmasis Rusijos...
|
Pažemintųjų triumfas
Galiu įsivaizduoti, kad ne vienas, pasižiūrėjęs Radu Michaileanu filmą „Le Concert“ (Prancūzija, 2009) susinervinęs spėlios, už ką filmas buvo nominuotas net devyniems prancūzų kino akademijos „Cezariams“ ir kodėl prancūzai masiškai šturmavo kino sales.
Pasakojimas apie rusų muzikantus, kurie kažkada buvo atleisti iš Maskvos Didžiojo teatro orkestro ir po trisdešimties metų vėl susirenka, kad apgaule patektų į Paryžių ir ten sugrotų Piotro Čaikovskio koncertą smuikui ir orkestrui, pirmiausia atrodo neįtikėtinas. Be to, iš pat pradžių akivaizdu, kad režisierius išnaudoja visus per beveik šimtą metų kine susikaupusius rusų ir žydų vaizdavimo stereotipus - tai barbarai ir girtuokliai, bet atviros, meniškos sielos...
|
Festivalis vėl ieško moters
Balandžio 22-30 d. Vilniuje, „Pasakoje“, vyks jau penktasis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, gegužės 1-8 d. jis persikels į Panevėžį, Ukmergę, Palangą ir Nidą.
Šiųmetinio festivalio naujovė - Azijos kino programa. Filmas „Ten, kur nebuvau“ („Dai Wo Qu Yuan Fang“, rež. Fu Tien-Yu, Taivanas, 2009) nukels į nuošalų miestelį prie jūros, kur gyvena vieniša, prie aplinkos nepritampanti paauglė. Vienišos moters kelionė į save - ir filmo „Nanajo“ („Nanayo“, rež. Naomi Kawase, Japonija, 2008) tema. Trisdešimtmetė Saiko Tailande atsiduria nuošalioje tradicinio tailandietiško masažo mokykloje....
|
Feministinis kinas „Skalvijos“ kino centre
„Viršelių merginų kultūra“
Bus parodyti penki dokumentiniai filmai, iš arčiau supažindinantys su įvairiomis feminizmo apraiškomis. Filmai pasiūlyti vienos didžiausių nekomercinio moteriško kino platintojų „Moterys kuria kiną“ („Women Make Movies“). Šios Niujorke įsikūrusios organizacijos prodiusuojami filmai aplankė ne vieną svarbų festivalį, jų kolekcijai priklauso Jane Campion, Julie Dash, Sally Potter filmai. Pasak festivalio idėjos autorės ir vienos organizatorių Julianos Lozovskos,...
|
Prisiminimai apie ateitį
Paskutinės dienos - su gedulo žyme. Lenkijos lėktuvo katastrofa netoli tragiškosios Katynės tarsi atitolino visus kitus - svarbius ir nesvarbius įvykius.
Nuo pat šeštadienio pietų žiūriu „Polonia“ televiziją ir stebiuosi lenkų žurnalistų profesionalumu, jų sugebėjimu išsaugoti rimtį, jų siekiu prisiminti kiekvieną, kuris buvo tame Prezidento lėktuve, leisti išsikalbėti juos pažinojusiems žmonėms. Net garsaus politikos žurnalisto Tomaszo Liso pokalbių laida šį pirmadienį priminė grupinį psichoterapijos seansą - žymūs politikai kalbėjo apie savo žuvusius draugus visiškai atvirai išliedami susikaupusį...
|
PAREIŠKIMAS
Nepriklausomų prodiuserių asociacija ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga sunerimusios dėl galimų sprendimų, kurie ženkliai pablogintų ir taip varganą Lietuvos kino padėtį.
Mūsų žiniomis, Kultūros ministerija Kino tarybos siūlymu ketina 2010 metais pilnai finansuoti tik tęstinius projektus, jų tarpe – 3 pilnametražius vaidybinius filmus, beveik nepalikdama jokių resursų naujiems kino projektams. Manome, kad tai būtų neracionalus Valstybės lėšų panaudojimas, galintis padaryti žalą Lietuvos kino raidai. Pilnametražių vaidybinių filmų filmavimo periodas dažniausiai trunka nuo 2 iki 4 mėnesių, filmo postprodukcijos darbai...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
