Konkursinė programa pristatys jaunų kūrėjų filmus. Katarzyna Roslaniec pernai tapo Lenkijos vaidybinių filmų festivalio Gdynėje laureate - jai atiteko prizas už geriausią debiutą. „Prekybos centrų mergaitės“ („Galerianki“, 2009) pasakoja apie žlugdančią prekybos centrų įtaką paauglėms. Patekusios į šiuolaikinių troškimų fabrikų pinkles, jos nori vis naujų drabužių ir brangių papuošalų. Pačios visko neišgali įsigyti ir tampa prekybos centrų „mergaitėmis“, ieškančiomis čia „rėmėjų“. Filmo „Gyvybės ženklai“ („Les Signes vitaux“, rež. Sophie Deraspe, Kanada, 2009) herojė Simona po senelės mirties tampa savanoria, padeda mirštantiems žmonėms. Tačiau ją įsimylėjęs Borisas nori išsaugoti Simoną sau. „Gyvulio širdies“ („Coeur animal“, rež. Severine Cornamusaz, Prancūzija, 2009) herojai Polis ir Rosina gyvena atsiskyrę Šveicarijos Alpėse. Čia jie dirba nuosavame ūkyje ir parduoda pieną bei ožkos sūrius. Viskas būtų panašu į idilę, jei ne Polio grubumas: su žmona jis elgiasi blogiau nei su ūkyje laikomais gyvuliais. Kito prancūzų filmo „Nesakau ne“ („Je ne dis pas non“, rež. Iliana Lolic, 2009) kūrėjai bando atsakyti į klausimą, kas trukdo šiuolaikiniams žmonėms rasti meilę ir laimę. Trisdešimtmetė Adelė vis dar vieniša. Bet jai kuo greičiau reikia išmokti pasakyti „Ne!“. Rusės Annos Fenčenko filmo „Dingęs be žinios“ („Ïšîïąâųčé įåç âåñòč“, 2010) premjera įvyko šiemet Berlyno kino festivalyje. Tai pasakojimas apie dizainerį, kurį milicija įtaria prisidėjus prie kaimynės sūnaus dingimo.

Pagrindinėje festivalio programoje - septyni filmai apie meilę ir šeimą iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Olandijos ir Švedijos. Ispanų režisierės Irene Cardona filme „Sužadėtinis Jazminai“ („Un novio para Yasmina“, 2008) bandoma atsakyti į klausimą, ką santuoka reiškia dabar. Kitos ispanės Roser Aguilar filmo „Geriausia, ką turiu“ („Lo mejor de mi“, 2008) herojė klausia savęs, ką ji gali padaryti dėl meilės. „Dievo kabinetų“ („Les Bureaux de Dieu“, rež. Claire Simon, Prancūzija, 2008) herojėms iškyla meilės ir seksualinės laisvės ribų klausimai. Bene garsiausia tarp šios programos režisierių yra vokietė Caroline Link, 2003 m. apdovanota geriausio užsienio filmo „Oskaru“ už filmą „Kažkur Afrikoje“. 2008 m. sukurtas jos filmas „Prieš metus, žiemą“ („Im Winter ein Jahr“) - apie šeimos ryšius ir paslaptis. Pas garsų dailininką apsilanko pusamžė moteris ir užsako dukters ir sūnaus portretą. Potėpis po potėpio aiškėja, kad apie mįslingąjį sūnų sukosi visas moters gyvenimas, o seseriai jis kėlė didžiulę baimę. Fantastinės dramos „Atlantis“ („Atlantis“, rež. Digna Sinke, Nyderlandai, 2008) herojė, drovi trylikametė Ksenija jaučiasi nejaukiai, gyvendama griežtoje visuomenėje. Vieną dieną pakeliui į mokyklą ji sutinka pagyvenusį vyriškį, kuris paprašo perduoti laišką kaimyninės salos gyventojai. Iš pradžių Ksenija atsisako, nes lankytis toje saloje uždrausta, bet vėliau pasiryžta. Taip ji atranda vietą, apie kurią svajojo. Vaikystės pasaulis iškyla ir italų „Kosmonautėje“ („Cosmonauta“, rež. Susanna Nicchiarelli, 2009). Penkiolikmetė Lučiana ir jos brolis laiko save komunistais ir žavisi sovietų bandymais užkariauti kosmosą. Tačiau Lučiana ima gėdytis sergančio brolio, vaikišką jų draugystę nustelbia maištaujančios ir bandančios save atrasti paauglės jausmai. Šiuolaikinė moteris Mika - filmo „Įtartina“ („Fishy“, rež. Marija Blom, Švedija, 2008 ) herojė - visas jėgas atiduoda karjerai žiniasklaidoje. Tačiau vieną dieną Mika įsimyli ne tokį „kietą“ kaip ji kaimyną.

„Brigitte Bardot įkūnijo seksualumą, Catherine Deneuve - eleganciją, o Jeanne Moreau - intelektualų moteriškumą“, - rašė prancūzų kritikė Ginette Vincendeau. Moreau buvo prancūzų Naujosios bangos mūza. Ji sukūrė kine per 100 vaidmenų ir tapo gyva legenda. Festivalio retrospektyva primins penkis ankstyvuosius Moreau filmus. Tai - Naująją bangą paskelbęs François Truffaut filmas „400 smūgių“ (1959), kuriame Moreau teko epizodinis vaidmuo, ir vienas svarbiausių aktorės biografijos filmų - 1961 m. Truffaut sukurta meilės drama „Žiulis ir Džimas“. Programoje ir du Louis Malle'io filmai „Liftas į ešafotą“ (1957), film noir įkvėpta kriminalinė meilužių istorija, ir „Žaltvykslės“ (1963) - vienas pesimistiškiausių režisieriaus filmų apie nusprendusį nusižudyti rašytoją. Dar vienos prancūzų kino legendos Jacques'o Demy filme „Angelų įlanka“ (1963) Moreau suvaidino aistringą lošėją.

Išskirtinis festivalio seansas bus skirtas amerikiečių režisierės ir garsios fotografės Lauren Greenfield dokumentiniam filmui „Liekna“ („Thin“, 2006). Tai filmas apie anoreksija ir bulimija sergančias moteris. Keturios filmo herojės - penkiolikmetė Britani, 25-ių Šeli, 30-ties Alisa ir 29-ių Poli - pasakoja savo šokiruojančias istorijas.

Festivalis primins ir du Rusijoje kuriančios režisierės Nijolės Adomėnaitės filmus. 1989 m. kartu su Borisu Grolovu sukurta „Koma“ buvo vienas garsiausių „perestroikos“ filmų. Jo veiksmas nukelia į Sibiro konclagerį. Filmo herojė studentė lageryje įsimyli prižiūrėtoją ir pagimdo jo kūdikį. „Namo ant smėlio“ („Dom na peske“, 1991) herojė - taip pat jauna, nepatyrusi mergina. Ji kilusi iš žemųjų sluoksnių, bet siekia imponuoti kultūringesniems už save. Šie nusprendžia iškrėsti merginai pokštą ir nusiunčia jai meilės laišką.

Mažiesiems žiūrovams bus skirti Švedijos animatorių filmukai vaikams nuo dvejų metų. Tai „Vaiduokliukas Labanas“ bei „Taškelis ir Dėmelis pūgoje“.

Pagal rengėjų inf.

„7 meno dienos“ Nr.15 (891), 2010-04-16