Bus parodyti penki dokumentiniai filmai, iš arčiau supažindinantys su įvairiomis feminizmo apraiškomis. Filmai pasiūlyti vienos didžiausių nekomercinio moteriško kino platintojų „Moterys kuria kiną“ („Women Make Movies“). Šios Niujorke įsikūrusios organizacijos prodiusuojami filmai aplankė ne vieną svarbų festivalį, jų kolekcijai priklauso Jane Campion, Julie Dash, Sally Potter filmai. Pasak festivalio idėjos autorės ir vienos organizatorių Julianos Lozovskos, filmai kels klausimą, koks yra šiuolaikinis feminizmas ir kam jis reikalingas. Ar „Spice girls“, filmų ir žaidimų apie Larą Kroft, „Sekso ir miesto“ merginos yra šiuolaikinės feminizmo atstovės, išlaisvinančios moteris iš stereotipinių vaidmenų, laužančios lyties normas kovotojos, ar tiesiog seksualiniais, agresyviais prieskoniais pagardintas masalas vyro akiai ir ausiai?

Balandžio 19 d. 19.30 bus parodytas pirmas filmas „F-pasaulis“ („I Was A Teenage Feminist“, 2005). Idėja režisierei Theresei Shechter kilo sulaukus keturiasdešimties, kai ji ėmė savęs klausinėti, kodėl šiandien žodžio „feminizmas“ taip baidomasi? Jo baidosi ir jos kartos moterys, kurioms moterų išsivadavimo judėjimas 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais taip daug reiškė ir dauguma jų didžiavosi, kad yra feministės. Tad režisierė pasiėmė kamerą ir leidosi į kelionę bandydama išsiaiškinti, ką tai reiškia pirmiausia jai pačiai, mat ji jaučiasi neįsitenkanti „idealios“ moters rėmuose: ji nei žmona, nei motina, nei modelis. Tad ar įmanoma moteriai būti tuo, kuo ji nori, nejaučiant kaltės jausmo, neatsiprašinėjant ir nesileidžiant į kompromisus? Filme pasisako Amerikos feminizmo ikona Gloria Steinem, režisierės motina, jaunėlė sesuo, kuri šaiposi iš „Cosmopolitan“ žurnalo antifeministinių straipsnių, bet neigia esanti feministė. O moteris, kovojanti prieš abortus, pareikš esanti tikra feministė... Taip pat paaiškės, kad daugeliui vyrų šis žodis asocijuojasi su lesbiete. Pasak režisierės, žmonėms visada bus klijuojamos etiketės, tad jei neįmanoma jų išvengti, geriau pasirinkti tą, kuri labiausiai patinka.

Balandžio 20 d. 17 val. bus parodytas dviejų kanadiečių Dominique Cardonos ir Laurie Colbert filmas „Mano feminizmas“ („My Feminism“, 1997). Šis duetas išgarsėjo savo pirmuoju drąsiai pavadintu filmu „Ačiū Dievui, aš lesbietė“. „Mano feminizmas“, nors ir sukurtas 1997-aisiais, primins, kad moterų kova už savo teises vis dar tęsiasi, o problemos aktualios ir šiandien, ypač Lietuvoje, kuri, kad ir kaip graudžiai skambėtų, anot vienos mokslininkės, atlikusios tolerancijos tyrimą, laiko save tolerantiškiausia ES valstybe. „Mano feminizme“ teigiama, kad neįmanoma vienpusiškai apibrėžti to, kas vadinama feminizmu. Kalbama apie skirtingas feministines problemas, rasę, seksualumą, moterų sveikatą, abortus, motinystę, skurdą ir galią. Tačiau kalbama ir apie tai, kad feminizmas gali pasiduoti hegemonijai ir imperializmui (kas ypač juntama didžiosiose valstybėse).

Filmas „Kol mirtis mus išskirs“ („In Sickness and in Health“, 2007), kuris bus rodomas balandžio 21 d. 17 val., iš pamatų bando supurtyti ne taip ir seniai įsitvirtinusią buržuazinę šeimos bei santuokos koncepciją, teigiančią, jog vyro ir moters santuoka - tai tūkstančius metų gyvavęs civilizacijos pamatas. Režisierė Pilar Prassas nukreipia kamerą į homoseksualių žmonių poras, kovojančias už teisę tuoktis ir kurti šeimas. Filmą sukurti paskatino režisierės kaimynės bei geriausios draugės motina Marilyn, kuri mergaitėms dar besimokant septintoje klasėje paliko vyrą ir išsikėlė gyventi pas mylimą moterį su savo penkiais vaikais, o po penkiolikos metų abi moterys padavė į teismą Naujojo Džersio valstiją, draudusią joms susituokti. Porą užgriūva ir dar vienas sunkumas - Marilyn susirgo nepagydoma liga.

Žinomos britų režisierės aktyvistės Pratibhos Parmar filmas „Teisingos mergaitės“ („The Righteous Babes“, 1998) bus rodomas balandžio 22 d. 17 val. Savo kontroversiška dokumentika režisierė prisideda prie globalinių feministinių judėjimų, žvilgsnis ypač krypsta į Pietų Azijos gyvenimą. Parmar taip pat yra sukūrusi ne vieną vaizdo klipą dainininkėms Tori Amos bei Morcheeba. Filme „Teisingos mergaitės“ be minėtosios Tori Amos taip pat pasirodys Ani Di Franco, Sinead O'Connor, Skin ir kt. Režisierė bando įžvelgti, kaip feminizmas paveikė pastarųjų dešimtmečių muziką. Kalbinamos dainininkės tik įrodo, jog neprivaloma kalbėti saldžiai ir švelniai, kad būtum pastebėta ir įvertinta. Parmar taip pat tvirtina, kad feminizmas nemirė, tik įgijo agresyvesnę formą, ypač mene.

Feministinio kino savaitės programą balandžio 23 d. 17 val. užbaigs filmas „Viršelių merginų kultūra“ („Cover Girl Culture: Awakening the Media Generation“, 2009). Režisierė - buvusi garsi manekenė Nicole Clark. Būtent jos modelio karjera, madų pasaulio užkulisiai ir paskatino sukurti šį filmą, kuriuo režisierė teigia norinti pasidalinti pirmiausia su jaunomis merginomis. Nors daugumai merginų kasdien primenama, kad ne graži figūra ir seksualumas atneša laimę (kad ir kaip banaliai tai skambėtų), mažai kas keičiasi, nes žiniasklaida sugeba praplauti naivius protus savo dirbtine pompastika. Tad Clark dar kartą klausia, kas nustatinėja grožio ir laimės standartus, ir bando įrodyti, kad jei dabartinė grožio iliuzija ir toliau bus nevaržomai plėtojama, ateitis visiškai nebus graži.

Įėjimas į visus seansus nemokamas.

Parengė Santa Lingevičiūtė

„7 meno dienos“ Nr.15 (891), 2010-04-16