Prieš kiek daugiau negu tris šimtus metų, pačioje XVIII amžiaus aušroje, o tiksliau, lygiai 1700 metais, Florencijoje Medici rūmų instrumentų prižiūrėtojui Bartholomeo Cristofori veikiausiai dieviškasis įkvėpimas padėjo sukurti iki tol nematytą muzikos instrumentą: jo sumeistrautas klavišinis instrumentas pirmą kartą istorijoje galėjo skambėti garsiai ir tyliai, priklausomai vien nuo klavišo užgavimo. Iš čia ir naujojo instrumento pavadinimas: „arpicembalo per piano e forte”.
2010 m. kovo 23 d. 17 val. Vilniuje, Nacionaliniame dailės muziejuje, o kovo 24 d. 17 val. Kaune, Nacionaliniame M.K. Čiurlionio muziejuje, rengiami įvykiai, kurių istorinę ir kultūrinę svarbą sunku pervertinti. Čia viešės kompaktinių plokštelių leidyklos „Celestial Harmonies“ prodiuseris Eckartas Rahnas, pristatysiantis penkių kompaktinių plokštelių ciklą „Visi M.K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui“.
Rokas Zubovas ir ansamblis „Nepaklusnieji”. Ansamblio archyvo nuotrauka
Sausio 15 d. Vilniuje prasidėjęs tarptautinis muzikos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“ (jis turėjo baigtis vasario 2 d., bet dėl vieno iš atlikėjų ligos paskutinis festivalio renginys - graudingiausia muzikinė komedija „Vasarvidžio nakties sapnas“ - perkeltas į kovo 30 d.) pakvietė į keturis koncertus skirtingose miesto erdvėse.
Režisierių Romą Lileikį būtų galima pavadinti Užupio kino dainiumi, bet naujausiame savo dokumentiniame filme "Dangaus šešėlis" jis pasirinko M.K. Čiurlionio temą. Prie jos režisierius priartėja per žmones, kurie yra Čiurlionių giminės palikuonys. Lileikis ir pats yra šios šeimos dalis. Jis - Čiurlionio sesers Jadvygos anūkas.