Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Feminizmas

Blogesnė lytis

7 MD
Warrenas Farrellas
Daugelyje gyvenimo sričių vyrai yra diskriminuojami, bet jei garsiai apie tai prabyla, rizikuoja tapti pašaipos objektu. Tokia pagrindinė Pietų Afrikos filosofo Davido Benataro knygos „Antrasis seksizmas. Vyrų ir berniukų diskriminavimas“ („The Second Sexism: Discrimination Against Men and Boys“, 2012) tezė. Keiptauno universitete dėstantis Benataras rašo, kad daugiau berniukų meta mokslus mokykloje, mažiau vyrų baigia aukštąjį mokslą, daugiau jų miršta jauni arba patenka už grotų. Pasak Benataro, šie klausimai apeinami, nutylimi įvairiuose tyrimuose, tad galima kalbėti apie tam tikrą diskriminaciją, kurios nedrįstama įvardyti. Filosofas teigia, kad tai nepastebima seksizmo forma: „Tiesa, kad išsivysčiusių šalių ekonomikoje ir politikoje daugumą svarbių funkcijų atlieka vyrai. Tačiau jei pažvelgsime į žemiausius visuomenės sluoksnius – kalinius, bedarbius arba metusius mokyklą asmenis, paaiškės, kad dauguma jų vyrai. Vyrų daugiau ir visuomenės viršuje, ir dugne.“

Apgaulingasis feminizmas

Monika Jarulytė
Paulina Eglė Pukytė. Kūrinio „Šokis“ fragmentas. 2012 m.

Nublokštos meilės

7 MD
„Marijos Braun vedybinis gyvenimas“
„Nes ji gali žvilgsniu pavaizduoti nepadorų apsinuoginimą, ji gali tik šypsotis, o policija bus priversta konfiskuoti filmą kaip pornografinį. Jos dvasingoje erotikoje yra kažkas pavojinga, demoniška, tai veikia per bet kokius drabužius. (...) Ji ne amorali, tai pavojinga stichijos jėga, ji nekalta kaip plėšrus žvėris. Ji ryja vyrus ne iš blogos valios, o jos atsisveikinimo bučinys (bučiuoja vyrą, kurį nušovė) jaudina labiau už visų pamestų nekaltų mergelių ašaras. Nukelkite prieš ją skrybėlę, nes ji neprilygstama ir nepasiekiama“, – taip 1924 m. apie pirmąją Europos kino lemtingą moterį – danų kino žvaigždę Astą Nielsen – rašė kino teoretikas Bela Balazsas.

RAUDONOS MOTERYS

Meno projektas

Tarptautinio moterų filmų festivalio apdovanojimai

7 MD
„Nana”
Sekmadienį „Pasakos“ kino teatre paskelbtos Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ laureatės.

Jos ir pasaulis

7 MD
Kovo 1–17 d. jau septintus metus iš eilės į kino sales aštuoniuose Lietuvos miestuose kvies Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, šiemet pristatantis apie dešimt programų ir specialių seansų, kur pamatysime naujus ar naujai atrastus filmus iš penkiolikos šalių.

Permąstant dydžius

Justina Augustytė
Barbora Didžiokienė. Autoportretas. 1933-1967 m.
Barbora Didžiokienė: mažosios dailininkės prisiminimai. Sud. Ramutė Rachlevičiūtė, iš rusų kalbos vertė Irena Miškinienė, Vilnius, VU, Lyčių studijų centras, 2011 m., 616 p.

Kaip atsiranda nežinomos menininkės?

7 MD
Laura Garbštienė. Kadras iš „Filmo apie nežinomą menininkę”. 2010 m.
Lauros Garbštienės darbai pristatomi svarbiose tarptautiniuose parodose ir kino festivaliuose. Jos „Filmas apie nežinomą menininkę“ apdovanotas specialiu Oberhauzeno trumpametražių filmų festivalio prizu bei kritikų apdovanojimu, o kūriniai rodomi dabar vykstančiose parodose Nyderlanduose ir Lenkijoje. Neseniai Šv. Jono gatvės galerijoje galėjome matyti menininkės tekstilės studijas VDA atspindintį kūrinį. Apie kūrybą ir (ne)moteriškus menus su menininke kalbasi Dalia Mikonytė.

Bobutė kaip kultūros politika

7 MD
Anna Daučiková. Iš serijos „Maskva. Moterys. Sekmadienis”. 1988-1990 m.
Nesu tikra, ar frazė „bobutės pasakos“ ir šiandien tebevartojama norint paneigti kvailokus, naivius ar akivaizdžiai neteisingus teiginius.

Moters balsas

Dalia Mikonytė
Kristina Inčiūraitė. Kadras iš videofilmo „Naftos miestas“. 2007-2008 m.
Kristina Inčiūraitė gilinasi į moters balso, kalbos ir viešosios erdvės problemas, kvestionuoja moters kūno reprezentavimo stereotipus. Jos darbai dažnai interpretuojami feminizmo teorijų kontekste. 2007 m. ji surengė parodą „Tarp mūsų“, kurioje buvo pristatytos šešios Vilniaus menininkės (Jurgita Remeikytė, Alma Skersytė, Irma Stanaitytė, Laura Stasiulytė, Vilma Šileikienė ir Kristina Inčiūraitė).

Po-tekstės: poetės portretas

Laima Kreivytė
Agnė Žagrakalytė
Rubrika „Tarp disciplinų“ skirta tarpdisciplininio meno projektams ir kritikai. Kita jos paskirtis – tarpinio būvio, paties tarpo analizė šokant iš vienos disciplinos į kitą. Tekstas, parašytas „Poezijos pavasario“ almanachui, kurį netrukus išleis „Vagos“ leidykla, yra bandymas pažvelgti į šiuolaikinę lietuvių moterų poeziją per lyčių studijų ir vizualiosios kultūros prizmę.

Diskusija „Feminizmas ir filosofija: permąstant Simone’ą de Beauvoir“

7 MD
Antanas Sutkus. „Sartre’as ir Beauvoir Nidoje“, 1965 m. (nuotraukos fragmentas)
Balandžio 16 d., šeštadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centro skaitykloje įvyks diskusija, kuria siekiama pristatyti du feminizmo ir filosofijos temai skirtus leidinius: „Athena: filosofijos studijos“, Nr. 6, 2010 (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), ir „Topos“, Nr. 3, 2010 (Europos humanitarinis universitetas).

Moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“

7 MD
Kovo 3-13 d. Vilniuje, kino centruose „Pasaka“ ir „Skalvija“, vyks šeštasis tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“.

Moteris ir mokslas

7 MD
„Agora“

Moters alegorija kaip maskaradas

Bojana Pejič
Sanja Ivekovič. „Rosa iš Liuksemburgo“. 2001 m.

Tapsmo formos

Agnė Narušytė
Ekspozicijos fragmentas. L. Ausylos nuotrauka
Sumaniusi parašyti knygą apie save, Simone de Beauvoir suprato, kad pirmiausia turi apibrėžti, kas yra moteris, tad parašė knygą „Antroji lytis“ (1949). Nuo tada praūžė ne viena feminizmo banga, prirašyta daugybė teorijų apie moterį ir jos istoriją, prikurta moters žiūrą realizuojančių meno kūrinių. Moters apibrėžimų, pasirodo, gali būti neįtikėtinai daug. Ir negalima pasakyti, kad klausimas būtų galutinai išspręstas ar kad būtų kiek nors lengviau save kaip nors apibrėžti, jei jau esi moteris.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai