Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Jos ir pasaulis


Septintasis moterų filmų festivalis žada netikėtumų


7 MD

Share |
Kovo 1–17 d. jau septintus metus iš eilės į kino sales aštuoniuose Lietuvos miestuose kvies Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, šiemet pristatantis apie dešimt programų ir specialių seansų, kur pamatysime naujus ar naujai atrastus filmus iš penkiolikos šalių.


Pagrindinė programa pristatys filmus, kurie jau sulaukė tarptautinių kino festivalių dėmesio ir vertinimų. Festivalį pradės iš komiškų juostų „Ledkalnis“ ir „Rumba“ žinomos belgų trijulės filmas „Fėja“ (La fée, rež. Fiona Gordoyn, Dominique Abel, Bruno Romy, Belgija, Prancūzija). Jo veiksmas nukels į Prancūzijos uostą Havrą. Į vieną jo viešbutį atvyksta basakojė moteris be jokio bagažo. Jos vardas Fiona. Ji sako naktiniam sargui, kad yra fėja ir gali išpildyti tris jo norus. Vienas dažniausiai aptarinėjamų ką tik pasibaigusios Berlinalės filmų buvo Małgorzatos Szumowskos „Jos“ („Elles“, Prancūzija, Lenkija). Filme atskleidžiamas vis dažniau į dienos šviesą iškylantis reiškinys – aukštųjų mokyklų studenčių prostitucija. Juliette Binoche vaidina žurnalistę, kuri rašydama straipsnį bando suprasti sutiktas merginas, susidraugauja su jomis. Kita žymi pagrindinės programos autorė – japonų režisierė Naomi Kawase. Jos „Hanezu“ (Japonija) filmuotas Asukos regione, laikomame Japonijos lopšiu. Filmo herojė Takumi gyvena dvigubą gyvenimą – su vyru ir meilužiu skulptoriumi. Moteris sužino, kad yra nėščia. Netrukus ji turės pasirinkti, su kuo nori likti. Dar vieną garsią kino kūrėją Mią Hansen-Love primins 2009 m. sukurtas filmas „Mano vaikų tėvas“ („Le Pére de mes enfants“, Prancūzija). Jis perkels į kino pasaulį, mat pagrindinis filmo herojus Greguaras yra kino prodiuseris. Jis turi viską, apie ką svajojo: mylimą žmoną, tris vaikus ir mėgstamą darbą, kuriam atiduoda visą laiką. Tačiau vieną dieną vyras priverstas pasižiūrėti tiesai į akis – jo studija tuoj bankrutuos.

 

Pagrindinėje programoje gausu kūrėjų iš Europos filmų. Danės Birgitte Stærmose filme „Kambarys Nr. 304“ („Værelse 304“) rodomos trys vieno Kopenhagos viešbučio, kuriame susitinka įvairūs žmonės, dienos. Ispanės Juanos Maciás filme „Planai rytojui“ („Planes para mañana“, Ispanija) rodoma viena trijų personažų diena: Inesa tą dieną sužino, kad yra nėščia, Antonia nusprendžia palikti šeimą, o Mariana supranta, kad netrukus mirs. Dvidešimtmetė Žiuli Isabelle Czajkos filme „Vien meile ir vandeniu gyvi“ („D’amour et d’eau fraîche“, Prancūzija) ieško gero darbo. Vieną dieną ji sutinka smulkų kontrabandininką Beną, šis pasiūlo merginai vykti su juo į Pietus. Rebeccos Daly drama „Anapus miego“ („The other side of sleep“, Airija, Olandija, Belgija) pasakoja apie Arleną, kuri dirba mažo Airijos miestelio gamykloje ir nuo vaikystės serga somnambulizmu. Kai miške randama nužudyta moteris, Arlenai sukyla prisiminimai apie prieš dvidešimt metų mirusią motiną. Herojė suartėja su nužudytosios artimaisiais, o miestelio bendruomenė ieško žudiko.   

 

Festivalis šiemet pakvies iš arčiau pažinti Lotynų Amerikos moterų kiną. Šioje programoje – net dešimt 2002–2010 m. sukurtų filmų. Argentinietės Natalios Smirnoff „Dėlionė“ („Rompecabezas“, Argentina, Prancūzija) – kuklus, ironiškas, bet kartu ir filosofiškas filmas. Prieš porą metų jis buvo rodytas Berlyno kino festivalio konkurse. Tai pasakojimas apie pagyvenusią moterį – žmoną ir suaugusių vaikų motiną, kuri netikėtai pačiai sau pakeičia gyvenimą, tampa savarankiška ir aktyvi. Pasikeitimų priežastis – jos talentas greitai surinkti dėlionę. Šioje programoje – moterų filmai iš Venesuelos, Meksikos, Urugvajaus, Argentinos bei Ispanijos – pastaroji tradiciškai yra viena aktyviausių Lotynų Amerikos filmų koproduserių.

 

Du specialūs seansai pristatys ryškius ir drąsius eksperimentus. Dokumentinis Dianos Fabianovos filmas „Mėnulis tavyje“ („Moon inside you“, Slovakija, 2010) prabyla apie vieną didžiausių moteriškų tabu – mėnesines. Airio Keno Wardropo filmas „Jis ir Jos“ („His & Hers“, 2009) pasakoja apie 90 metų senumo meilės istoriją 70 moterų balsais. Filmas nuosekliai – nuo mažos mergaitės iki senos moters – tyrinėja vyriškio: tėvo, draugo, vyro, sūnaus, vietą moters gyvenime. Kita specialioji programa „Neatrastas švedų lobis – Mai Zetterling“ pristatys du garsios švedų aktorės ir režisierės filmus „Nakties žaidimas“ („Nattlek“, 1966) ir „Mergaitės“ („Flickorna“, 1968).

 

Aktorė, režisierė, feministė Mai Elisabeth Zetterling gimė Švedijoje 1925 metais. Aktorės karjerą ji pradėjo septyniolikos Švedijos nacionaliniame teatre „Dramaten“. Zetterling darbas kine ir televizijoje truko net šešis dešimtmečius. Apie aktorę prabilta 1944 m., kai Alfo Sjöbergo filme „Skandalas“ pagal dar niekam nežinomo Ingmaro Bergmano scenarijų ji sukūrė tragišką jaunos, seksualiai išnaudojamos pardavėjos vaidmenį. Netrukus Zetterling pelnė šlovę Anglijoje, suvaidinusi pagrindinį vaidmenį Basilo Deardeno filme „Frida“ (1947). Anglijoje ji vaidino kartu su to meto žvaigždėmis Tyrone’u Poweriu, Dirku Bogarde’u, Richardu Widmarku, Laurence’u Harvey, Peteriu Sellersu, Richardu Attenborough. Zetterling dažnai vaidino erotiškas, savarankiškas moteris, mėgo filmuotis komedijose.

 

Režisuoti Zetterling pradėjo 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Iš pradžių filmus kūrė televizijoje – politinės dokumentikos trumpo metražo filmas „Karo žaidimas” (1962) buvo nominuotas BAFTA apdovanojimui. Pirmasis Zetterling vaidybinis filmas „Besimylinčios poros“ (1964) buvo uždraustas rodyti Kanų kino festivalyje dėl atvirų sekso scenų ir nuogumo. Vėliau filmas buvo pavadintas „ambicingiausiu debiutu nuo „Piliečio Keino“ laikų“. Tai – ne vienintelis kontroversijas sukėlęs Zetterling filmas, juolab kad ją galima laikyti viena pirmųjų Europos režisierių feminisčių. „Nakties žaidimas“, sukurtas pagal to paties pavadinimo Zetterling romaną, buvo uždraustas rodyti Venecijos filmų festivalyje: šokiravo vėmimo, masturbacijos ir gimdymo scenos, trikdė marksistiniai motyvai. Pagal švedų literatūros klasiko Hjalmaro Słöderbergo 1905-ųjų romaną sukurtas filmas „Daktaras Glasas“ rodo tragišką pasaulio ir moterų besišalinančio jauno gydytojo istoriją. Jo gyvenimą pakeičia pažintis su pastoriaus Gregorijaus žmona. Ji šlykštisi savo vyru ir nori, kad gydytojas jai padėtų išvengti seksualių santykių. Šis filmas – niūri vienatvės studija.

 

1968 m. pasirodė Zetterling „Mergaitės“ – feministinis Aristofano „Lisistratės“ perdirbinys. Filme vaidino visas švedų aktorių žvaigždynas, pažįstamas iš Ingmaro Bergmano filmų: Bibi Andersson, Gunnel Lindblom, Harriet Andersson, Gunnaras Bjornstrandas, Erlandas Josephsonas. Pagrindinės filmo herojės lygina savo gyvenimą su Aristofano veikėjų ir supranta, jog moterų padėtis nuo antikos laikų nelabai tepasikeitė.

 

1985 m. Zetterling parašė autobiografiją „Visi tie rytojai“. Ji mirė Londone 1994 metais. 

 

Be prancūzų aktorės Catherine Deneuve būtų sunku įsivaizduoti pusės amžiaus kino istoriją. Ją primins festivalio rengiama aktorės filmų retrospektyva. Programoje – ir naujausi jos filmai („Mylimieji“, „Potiche. Žmonos maištas“), ir du André Téchiné, kurio filmuose ji sukūrė bene geriausius vaidmenis, kūriniai („Mergina traukinyje“ ir „Mano mėgstamiausias metų laikas“), ir du ankstyvieji – Luiso Buñuelio „Dienos gražuolė“ (1967) bei Jeano-Paulio Rappeneau „Gyvenimas pilyje“ (1966).

 

Bus ir lietuviškų akcentų. Festivalis pagerbs aktorę Gabiją Jaraminaitę-Ryškuvienę. Jos portretą sudarys keturių filmų programa: aktorės kino karjeros pradžia – Raimundo Banionio „Neatmenu tavo veido“ (1988) ir „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ (1990) bei Kristinos Buožytės „Kolekcionierė“ (2008) ir Linos Lužytės „Jau puiku, tik dar šiek tiek“ (2009). Festivalis pakvies ir į lietuviško filmo premjerą. Tai – Godos Rupeikaitės trumpametražis „Variacijos kaukių tema“.

 

Festivalis pristatys ir konkursinę programą. Ją sudaro keturi filmai: prancūzės Valerie Massadian „Nana“ (Prancūzija, 2011) slovakės Marianos Čengel Solčanskos „Legenda apie skraidantį kiprietį“ („Lietajúci Cyprián“, Slovakija, Lenkija, 2010), Alice Nellis „Mamos ir tėčiai“ („Mamas & Papas“, Čekija, 2010) bei Annos Kazejak komedija apie futbolo sirgalius „Sparnuotos kiaulės“ („Skrzydłate świnie“, Lenkija, 2010), kurią jau galėjo matyti pernykštės lenkų kino savaitės žiūrovai. Konkursinius filmus vertins žiuri: režisierius Donatas Ulvydas, aktorius Dainius Gavenonis ir reklamos specialistas Tomas Bartninkas.

 

Festivalio naujovė – metų kino moters rinkimai, kuriuose dalyvauti galės ir žiūrovai. Nugalėtojai bus įteiktas juvelyrinis dirbinys – „Kino fėjos“ segė. „Šeršėliafam“ šiemet bus daug ne tik filmų, bet ir renginių: moterų pokerio turnyras, slam poezijos vakaras, originalus „Šeršėliafam“ turgelis, Aisčio Mickevičiaus kvepalų pristatymas.

 

Tarptautinis moterų filmų festivalis Šeršėliafam kovo 111 d. vyks Vilniuje, kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“. Vėliau jis keliaus į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Ukmergę, Druskininkus, Palangą ir Nidą.

 

Pagal „Pasakos“ inf.


„7 meno dienos“ Nr.8 (976), 2012-02-24

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

73wYrgjzR, 2016-05-02 17:24

This site is like a clssraoom, except I don't hate it. lol

grNZnzeiVbGtldEVxCu, 2012-03-15 14:08

Der Film ist aber nicht schlecht! Hatte ergtesn das Vergnfcgen und schliedfe mich der Kritik auf Spiegel-online an.Negativ ist nur die Tatsache das Bond diesmal Null Gadgets zum spielen bekommt. Das mudf ffcr den ne4chsten Aufgudf dringend wieder anders werden!!!p.s.: Ich find den Song gut. Da gab's schon grf6dfere Katastrophen!

beje, 2012-02-25 23:40

tas pats buvo su kino festivaliu apie snipus - ne tik kad uzsienieti vyra pristate musu feministe ir graziai kalbino, siaip, kaip vedancioji, o ne zinove. bet ir filmus atrinkinejotik vyrai, o is kinu nevieno nebuvo su veikeja moterimi, net nuvalkiotos moters matos hari nesurado. evropa. cic, bobos)

dėl grožio, 2012-02-25 08:22

iš tiesų juokinga rengti moterų filmų festivalį, kurį vertina vieni vyrai. moters reikia ne dėl kvapo, o dėl intelekto ir profesionalumo. kur mūsų režisierės, aktorės, kritikės, politikės, filosofės, kultūrologės? kodėl jos negali būti komisijoje? o gal festivalis bijo pasirodyti per daug feministiniu? jei taip, tai nėra ko iš viso tokį rengti - geriau gražuolių konkursą, ten irgi vyrai sprendžia.

Ginger > j, 2012-02-24 13:00

o gal kas nors iš tų vyrų yra moteris?

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti