|
Buvau kitoje pusėje
Olivier Assayasas ir filmavimo grupė
Jums buvo apie dvidešimt, kai pirmąkart viešai imta kalbėti apie Carlosą (tikrasis vardas Ilichius Ramírezas Sánchezas). Kaip tada viskas atrodė? Koks jis buvo?
Iš tikrųjų buvo sunku jį kažkaip įsivaizduoti. Tada buvau studentas, o žudynės įvyko man labai gerai žinomoje Paryžiaus dalyje - Tuljė gatvėje. Kasdien ja vaikščiojau. Ji netoli San Mišelio bulvaro, tuomet ten buvo Lotynų kvartalo centras. Carlosas buvo iš Venesuelos ir manyta, kad jis susijęs su...
|
Anonimiškų žvaigždžių pasakos
Pamokomos gyvenimo istorijos - biografiniai filmai - pastaruoju metu išgyvena renesansą.
Jų herojai - karaliai ir roko žvaigždės, rašytojai ir neįgalieji, revoliucionieriai ir teroristai. Iš pirmo žvilgsnio jie neturi nieko bendra su tais didaktiškais mano jaunystės filmų didvyriais, kurie visi kaip vienas kovojo už žmonijos laisvę, prieš fašizmą ar caro patvaldystę. Jų vidinis gyvenimas egzistavo tik tam, kad parodytų dar didesnį pasiryžimą sunkią vienatvės valandą. Šiuolaikiniai didvyriai dažniausiai kovoja už save, pakeliui kažkas „nuskyla“...
|
Kas valdo likimą
Nežinau, kaip jums, bet man jau pradeda nusibosti filmai, kurių veiksmas vyksta žmogaus smegenyse arba yra susijęs su valia ir pastangomis. Bet, žinoma, dėsninga, kad tokie ryškūs filmai kaip Christopherio Nolano „Pradžia“ ir Martino Scorsese „Kuždesių sala“ tampa gausių sekėjų grobiu.
Intelektualus trileris skamba išdidžiai, bet sekėjams dažniausiai pavyksta pasiskolinti tik efektingus realybėje slypinčių kitų - virtualių, pasąmonės ar sapnų tikrovės vaizdus, o ne diskurso apie žmogaus galimybes jas keisti esmę.
Panašiai atsitiko ir šįkart. Pseudointelektualus siužetas, efektinga futuristinė scenografija, geri aktoriai ir įspūdingas montažas, pasirodo, reikalingi tik tam, kad žiūrovai sužinotų, jog tikra meilė nugali viską....
|
Paskelbti operatorių apdovanojimų „Ąžuolas“ nominantai
Paskelbti pretendentai Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimui „Ąžuolas”
Lietuvos kino operatorių asociacijos (LAC) prizu „Ąžuolas“ už geriausią 2010 m. operatoriaus darbą pretenduoja būti apdovanoti Ramūnas Greičius už trumpo metražo juostą „Tėve mūsų“ (rež. Marius Ivaškevičius), Audrius Kemežys už dokumentinius filmus „Knygnešys“ (rež. Jeremiah Cullinane), „Šarka2“ (rež. Mykolas Vildžiūnas), „Šarūnas Bartas - vienas lauke karys“ (rež. Guillaume Coudray), „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manimi“ (rež....
|
Išrinkti geriausi „Šeršėliafam“ filmai
Kovo 13 d. Vilniuje pasibaigusiame tarptautiniame moterų filmų festivalyje „Šeršėliafam“ geriausiu konkursinės programos filmu išrinkta kontroversiška prancūzų drama – režisierės Laure Charpentier „Žigola“, žiūrovų simpatijos taip pat atiteko prancūzų filmui „Tėve mūsų, kuris esi medyje“ (rež. Julie Bertucelli). Iš Vilniaus „Šeršėliafam“ filmai keliaus į Klaipėdos, Ukmergės bei Kauno kino ir kultūros centrus.
Tarptautinį „Šeršėliafam“ festivalio žiuri šiemet sudarė laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas, režisierius Maratas Sargsyanas ir Ispanijos Karalystės ambasados misijos vadovo pavaduotojas Manuelis Hernándezas Gamallo. Iš penkių į konkursinę programą atrinktų moterų režisierių debiutų žiuri geriausia išrinkta prancūzų režisierės Laure Charpentier „Žigola“ be jokių tabu pasakoja istoriją apie ekscentriškas prostitutes, gangsterius ir viena kitą...
|
„Kino pavasaris“. Kritikų dešimtukai
|
Lukas Brašiškis
1. Manoel de Oliveira „Keistas Anželikos atvejis“
Tikėtina, jog „Keistas Anželikos atvejis“ yra paskutinis vyriausiojo pasaulyje (101-erių metų amžiaus) režisieriaus kūrinys. Tai filmas apie kuriančią šviesą, dėl kurios ir vėl atgimsta praeities objektai, o meilė vaizdiniui peržengia jo kūrėjo gyvenimo ribas. Minimalistinę, nepaprastai paprastą odę vaizdinių magijai sunku pamiršti. Visą gyvenimą kinui paskyręs Manoelis de Oliveira...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
