|
Filmai apie nematomus žmonės
„Trys vyrai ir žuvų tvenkinys"
(Trijų nuotraukų albumas)
Stengiausi pasižiūrėti kuo daugiau VDFF programos filmų. Deja, pavyko pamatyti ne visus suplanuotus. Taip būna, kai festivalis vyksta namuose ir negali visai dienai užsidaryti kino teatro salėje. Tačiau pavyko pamatyti kelis tikrai gerus filmus. Juolab kad tikimybė juos pamatyti kitur, pavyzdžiui, per kurį nors lietuvišką televizijos kanalą - niekinė. Mūsų televizijos dokumentinį kiną supranta kitaip. Beje, čia ir nusidriekia pati svarbiausia takoskyra tarp to, kaip...
|
Kas bijo didelio blogo vilko?
Dar net nemačius Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje rodyto austrų režisierės Barbaros Caspar filmo „Kas bijo Kathy Acker" kilo pirmosios asociacijos. Filmo pavadinimas priminė jau posakiu tapusį Edwardo Albee pjesės, o ir vėliau Mike'o Nicholso ekranizacijos pavadinimą „Kas bijo Virdžinijos Vulf?"
Filmas paliko nejaukų įspūdį. Istorija pasakoja apie santykius tarp į ketvirtą dešimtį įžengusių vyro ir žmonos, juos, mano nuomone, ypač gerai suvaidino Richardas Burtonas ir Elizabeth Taylor. Tai nepagražintas žvilgsnis į santuoką, kuri po ilgo gyvenimo kartu prisipildo pykčio, barnių, išdavysčių, net paniekos. Istorija nieko bendro su Virginia Woolf neturi. Nebent kalambūriško žaismo - pavadinimas yra trijų paršiukų dainuojamos dainelės „Kas bijo didelio...
|
Kuolas už fantaziją
Artėja šventės, tad turėčiau tradiciškai patarti, kaip jas praleisti prie televizoriaus. Be televizoriaus juk sunku išsiversti. Tą supranta ir televizijos programų planuotojai. Bet iš to, ką jie mums siūlo žiūrėti, matyti, kuo jie mus laiko. Jie mano, kad mes su jumis, mieli skaitytojai, visus metus plušame tik tam, kad Naujųjų išvakarėse dar kartą pasižiūrėtume filmus apie policijos akademiją, šimtus dalmatinų, Harį Poterį, vieną namuose, neatitrauktume akių nuo Jackie Chano, Melo Gibsono nuotykių ir bebalsių lietuvių estrados dainininkų. LNK mūsų protinius sugebėjimus ir skonį, ko gero, vertina kuolu, nes siūlo Kalėdų pasaką (!?) „Kaip princas Cicinas žmonos ieškojo".
Toks požiūris nuoširdžiai įžeidžia, tik kitos televizijos taip pat ne ką geresnės. Siūlyčiau rengti protesto dieną ir visai neįsijungti televizoriaus. Tačiau lietuvių solidarumas toks, kad bet kuri akcija yra pasmerkta, jei ji neskęsta sacharine. Net gerumas Lietuvoje turi siaubingą kičo prieskonį. Todėl boikotuosime Ciciną ir jo globėjus, matyt, kiekvienas savarankiškai.
Savotišką lietuvių televizijos švenčių alternatyvą šįkart per Kalėdas pasiūlys...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
