Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Kuolas už fantaziją


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Hadsakerio įpėdinis"
Artėja šventės, tad turėčiau tradiciškai patarti, kaip jas praleisti prie televizoriaus. Be televizoriaus juk sunku išsiversti. Tą supranta ir televizijos programų planuotojai. Bet iš to, ką jie mums siūlo žiūrėti, matyti, kuo jie mus laiko. Jie mano, kad mes su jumis, mieli skaitytojai, visus metus plušame tik tam, kad Naujųjų išvakarėse dar kartą pasižiūrėtume filmus apie policijos akademiją, šimtus dalmatinų, Harį Poterį, vieną namuose, neatitrauktume akių nuo Jackie Chano, Melo Gibsono nuotykių ir bebalsių lietuvių estrados dainininkų. LNK mūsų protinius sugebėjimus ir skonį, ko gero, vertina kuolu, nes siūlo Kalėdų pasaką (!?) „Kaip princas Cicinas žmonos ieškojo".

Toks požiūris nuoširdžiai įžeidžia, tik kitos televizijos taip pat ne ką geresnės. Siūlyčiau rengti protesto dieną ir visai neįsijungti televizoriaus. Tačiau lietuvių solidarumas toks, kad bet kuri akcija yra pasmerkta, jei ji neskęsta sacharine. Net gerumas Lietuvoje turi siaubingą kičo prieskonį. Todėl boikotuosime Ciciną ir jo globėjus, matyt, kiekvienas savarankiškai.

Savotišką lietuvių televizijos švenčių alternatyvą šįkart per Kalėdas pasiūlys LTV. Tai popiežiaus Jono Pauliaus II sekretoriaus, kardinolo Stanisùawo Dziwiszo knygos pagrindu sukurtas „Liudijimas" (25 d. 18.30). Knyga Lenkijoje iškart tapo bestseleriu. Paweùo Piteros filmas pateikia nežinomus Karolio Wojtyùos gyvenimo faktus, kardinolas atskleidžia daug iki tol nežinomų Jono Pauliaus II asmeninio gyvenimo detalių. Filmą sudaro dokumentiniai ir svarbius įvykius rekonstruojantys vaidybiniai epizodai. Abi dalis sujungia pasakotojas, kurį suvaidino Michaelas Yorkas.

Iš visos dešimties dienų programos, kurią turiu aprašyti šiame numeryje, nusprendžiau išrinkti rečiau rodomus filmus. Tikėjausi rasti kokią nors nepersaldintą Kalėdų istoriją, kad ir tokią, kurią pasakoja Wayne'o Wango filmo „Dūmai" herojus. Deja... Visur įsigali „Coca-Cola" reklamos stilius. Bet galima užmesti akį į gero aktoriaus Chazzo Palminteri režisuotas „Kalėdas" (BTV, 28 d. 18.10). Filmo personažai atpažįstami - sunkiai pakelianti vienatvę išsiskyrusi moteris (Susan Sarandon), paslaptingas vyriškis, mergina iš Lotynų Amerikos (Penélope Cruz), jos pavydus draugas, laimingiausių vaikystės Kalėdų prisiminimais gyvenantis prancūzas... Jų likimai susikirs Kūčių vakarą.

Pastebėjau, kad televizijos vis dažniau rodo 10-ojo dešimtmečio pradžios filmus, kurie atėjo į Lietuvą kartu su videotekomis ir piratavimo bumu. Užaugo karta, kuri tų filmų net „neragavo". Vienas tokių - 1992 m. Rono Howardo sukurtas „Tolimas kraštas" (TV3, 26 d. 24.00). Tai - žavi meilės istorija, perkelianti į XIX a. Įsimylėjėliai iš Airijos, kur jų meilė neturi jokių šansų, nes juos skiria pinigai ir titulai, vyksta į tolimąją Ameriką, kur bus laisvi ir turtingi. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Nicole Kidman ir Tomas Cruise'as. Jų neilgos meilės pradžia taip pat užfiksuota filme, įtvirtinusiame Kidman poziciją Holivude. Pasižiūrėję jį palyginę su netrukus ekranuose pasirodysiančia „Australija", gal įsitikinsite, kad prabėgantis laikas ne visus pažymi vienodai.

Tačiau „Tolimo krašto" kūrėjai galėjo tik svajoti apie tokį populiarumą, kokio 1998 m. sulaukė Jameso Camerono „Titanikas" (TV3, 24 d. 21 val.). Kūčių vakarą šis filmas, žinoma, gali nuteikti įvairiai, bet, kita vertus, Kate Winslet ir Leonardo DiCaprio duetas yra puikus, o ir „Titanikas" bei jo lobiai jau seniai tapo masinės kultūros legenda. 1931-aisiais kitas amerikiečių filmas sulaukė tokio populiarumo, kurį galim lyginti tik su „Titaniku". Tas vienas prestižiškiausių savo laikų filmų yra Johno Fordo ekranizuotas Sinclairo Lewiso „Erousmitas" (LTV2, šiandien, 19 d. 19.45). Pasakojimas apie moralinio pasirinkimo problemas sprendžiantį jauną gydytoją idealistą, manau, nepaseno, nors pasikeitė daug kas, ne tik aktorių vaidybos maniera. Kuriant šį kritikų ir žiūrovų labai gerai sutiktą filmą Fordą, be abejo, veikė Murnau kūryba. Vėliau jau pats Fordas tapo ne vienos kinematografininkų kartos mokytoju, sukūrė klasikinius vesternus. Ir prancūzų Naujosios bangos režisierių, ir jaunų maištininkų, 7-ajame dešimtmetyje sugriovusių Holivudą, filmuose galima rasti daug pagarbos Fordui ženklų. Vieną tokių pamatysime kitame LTV2 (23 d. 22.10) rodomame filme. Tai - 1971 m. Sergio Leone sukurta „Sauja dinamito". Savo laiku jis taip pat sulaukė milžiniškos sėkmės, o Ennio Morricone sukurta „Sean, sean, sean" tapo kino muzikos klasika. Filmo herojai - IRA sprogdinimų specialistas Šonas Meloris ir banditas Chuanas Miranda - prieš savo valią tampa Meksikos revoliucijos didvyriais. Leone garbino Johną Fordą, ta pagarba buvo abipusė. Pagerbdamas legendinį režisierių Leone pavadino Jameso Coburno personažą Šonu, nes tikras Fordo vardas buvo Johnas Seanas Aloysius O'Feeney.

Kino mitologija yra amžinas ne vieno sumanymo variklis. 2002 m. sukurto Paulo Schraderio filmo „Egocentrikai" (TV3, 20 d. 1.15) pagrindas yra audringas amerikiečių garsenybės, aktoriaus ir laidų vedėjo Bobo Crane'o gyvenimas ir jo paslaptinga mirtis. Atsidūręs šlovės ir turtų viršūnėje Crane'as atrado tamsiąją gyvenimo pusę ir ėmė ristis žemyn. Padedamas filmų montažininko, aktorius fiksavo savo gausius erotinius nuotykius. Tačiau netrukus Crane'as nebesugebėjo kontroliuoti erotinių ekscesų. Jis mirė būdamas keturiasdešimt devynerių. Žmogžudystės aplinkybės iki šiol neaiškios, bet tai tapo vienu didžiausių Holivudo skandalų. Jo viešbučio kambaryje buvo rasta foto- ir videotechnikos, daug pornografinių vaizdajuosčių ir nuotraukų.

Tai filmas apie sėkmės ir populiarumo keliamus pavojus, bet Schraderis nemoralizuoja. Pagrindinius filmo herojus suvaidino Gregas Kinnearas ir Willemas Dafoe, muziką parašė Angelo Badalamenti, o pagrindiniu filmo konsultantu tapo Bobas Crane'as jaunesnysis.

Crane'as buvo televizijos aktoriaus, žvaigždės idealas. Tačiau būti idealu visada yra šiek tiek pavojinga. Ypač dažnai idealo siekimo liga suserga moterys. Pažįstu ne vieną. Todėl norėčiau, kad jos pasižiūrėtų (TV3, 28 d. 23.10) Johno Waterso juodąją komediją „Serijinė žudikė" (man labiau patinka originalus pavadinimas „Serial Mom", bet lietuviškas humoro jausmas vis dar vejasi pasaulinius standartus). Filmo herojė Beverli yra tobula moteris, puiki motina, nuostabi virėja, aktyvi visuomenininkė ir gera žmona. Tačiau ji tuo neapsiriboja...

Ko tik žmogus nepadarytum dėl meilės artimiesiems. Marko Mylodo 2005 m. filmo „Didelis ir šaltas" (LNK, 28 d. 23.30) herojus Polas (Robin Williams) taip myli savo sergančią žmoną (Holly Hunter), kad yra pasirengęs bet kam. Šeima grimzta į skolas, tad Polas nusprendžia gauti milijono dolerių draudimo sumą už prieš kelerius metus dingusį brolį. Draudimo agentas įrodinėja, kad reikia dar šiek tiek palaukti, nes nuo dingimo nepraėjo penkeri metai. Netrukus Polas randa nepažįstamo vyriškio lavoną. Reikia tik įrodyti, kad tai - jo brolis. Tačiau netrukus pasirodę žudikai nori atgauti savo auką... Nepasakosiu visų peripetijų, bet man pasidarė įdomu, ar tikrai yra tokia liga, kuria serga Polo žmona. Ji negali kontroliuoti savo kalbos ir nuolat pratrūksta keiksmažodžiais. Jei tai tiesa, Lietuvoje prasidėjo tos ligos epidemija.

Recenzentai lygino Mylodo filmą su brolių Coenų juodosiomis komedijomis. Bus proga tai padaryti patiems, nes šeštadienį (20 d. 11.35) TV3 primins brolių Coenų „Hadsakerio įpėdinį" (1994). Tai Coenų mėgstama stilizacija 4-ojo dešimtmečio amerikiečių komedijų tema. ...Didžiulės finansų imperijos savininkas nusižudo. Korporacijos taryba nusprendžia savo galva paskirti idiotą. Jie tikisi, kad idiotas atves firmą prie bedugnės krašto, akcijų kaina nukris, o tarybos nariai nusipirks kontrolinį paketą ir firma taps jų nuosavybė. Bet pasirodo, kad tai nėra taip paprasta. Provincialas naivuolis ir idealistas, kuriam jie skyrė idioto funkciją, nėra toks paprastas, kaip atrodo, jis net turi sumanymą, kurio jam gali pavydėti ne vienas verslo genijus. Coenai šiame filme paradoksaliai įtikina, kad būti naiviu idealistu - sveika. Nors dabar jie, ko gero, jau nusivylė žmonija ir visai taip nemano, bet Franko Capros komedijų motyvus laisvai traktuojantis „Hadsakerio įpėdinis" yra tikras kalėdinis filmas, nes priverčia patikėti stebuklais.

Jūsų -

Jonas Ūbis

„7 meno dienos“ Nr.46 (828), 2008-12-19

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

aOqspOIAuK, 2012-01-08 16:30

You're on top of the game. Thanks for sahirng.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti