|
Kas įsiminė 2010-aisiais kine
Metams baigiantis reikia pasižiūrėti atgal - gal ko nors svarbaus nepamatei, nespėjai įsiminti. Neprošal ir suprasti, kad visko buvo daug - ir gerų, ir blogų akimirkų. Apie svarbiausią metų įspūdį šiemet paklausėme kino kritikų. Kokie filmai, renginiai, o gal tiesiog su kinu susijusios akimirkos iškyla iškart, prisimenant šiuos metus?
Rūta Birštonaitė
Štai ir vėl tas metas, kai atsisėdus užstalėje iš dulkinų atminties kertelių tenka traukti neišsipildžiusias svajones ir neįgyvendintus siekius. Paprastai tokio ritualo išvengiu, nes į šventes rimtai nežiūriu. O jei žinočiau, kad Naujųjų proga dovanų gausiu deimantų?
Šiemet ne per dažniausiai lankiausi kine, nes namų kolekcija vis dėlto geresnė už repertuarą. Staigmena tapo Kauno kino festivalis, į didįjį...
|
Laiko jausena
Danièle Huillet ir Jean-Marie Straub |
Tikras grožis
„Privatus Šerloko Holmso gyvenimas“
Nežinau, ką rodys kabeliniai kanalai, bet peržiūrėjęs dešimties ateinančių dienų lietuviškas programas, patariu susilaikyti. Pabūti ne katalikais, o puritonais. Nieko neprarasite, net atvirkščiai. TV3 mėgstamas „Vienas namuose“ variacijas, neabejoju, visi ir taip mokate atmintinai, visi kiti filmai per visus kanalus taip pat rodyti ne kartą. Tai kas, kad kai kurios televizijos (pvz., LTV) apsimeta naiviomis ir parašo priešais filmo pavadinimą žodį „Premjera“ su...
|
Žmonės metaforų erdvėje
Gruodžio pradžioje „Skalvijos“ kino centre buvo parodyti šeši nauji rusiški filmai, kuriuos sunku būtų pamatyti kitur ir kitu metu.
Atidarymo filmas „Dingęs be žinios“ (rež. Anna Fenčenko) pasakoja apie vidutinio amžiaus vyrą, interneto svetainių dizainerį, gyvenantį avariniame „chruščioviniame“ daugiabutyje. Filmo siužetas remiasi nesusipratimu - dingsta kaimynės sūnus (greičiausiai pabėga iš namų), bet kaimynė užsiundo miliciją ant filmo herojaus. Jis turi pasižadėti niekur neišvykti, bet ką jam daryti, kai grįžęs randa sugriautą namą? Vyras priverstas bėgti nuo milicijos,...
|
Ar lengva būti retrogradu?
Jei reikėtų rinkti ryškiausiai nekomercinio kino tendencijas atspindintį metų filmą, be abejo, tai būtų danų režisierės Susanne Bier „Geresniame pasaulyje“ („Haeven“, „In the better world“, Danija, Švedija, 2010). Uždaręs šiųmetę „Scanoramą“ ir jos žiūrovų išrinktas populiariausiu, filmas pasiekė Lietuvos kino teatrų ekranus spėjęs pelnyti kelis tarptautinius prizus ir „Auksinio gaublio“ geriausio užsienio filmo nominaciją.
Kol bandžiau suprasti, kodėl lietuviai taip mėgsta skandinaviškus filmus, tokius kaip „Adomo obuoliai“ ar „Repriza“, pasirodo, pasaulis juos taip pat spėjo pamilti. Įdomu pasiaiškinti, kodėl.
„Geresniame pasaulyje“ autoriai bando įvardyti svarbiausias šių dienų problemas. Jų galva, tai nepakantumas kitaip mąstantiems ar tikintiems, agresija, nemeilė ir žmonių nesugebėjimas susikalbėti ir atleisti. Šias problemas iliustruoja kelios siužetinės...
|
Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimai
Kino operatorius Audrius Kemežys
Pagrindinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos prizas atiteko kino operatoriui Audriui Kemežiui už profesinį meistriškumą.
Specialūs pažymėjimai paskirti: kino režisieriui Algimantui Maceinai už įtaigiai papasakotą asmenybės tragediją filme „Paskutinis“; kino režisieriui Kristijonui Vildžiūnui už pasiekimus atskleidžiant svarbią temą filme „Kai apkabinsiu tave“; animacinių filmų režisierei Jūratei Leikaitei už tautinį kūrybos savitumą...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
