|
Trys viename. Kinas, kritikai, žiūrovai
Pavasaris artėja - ir „Kino pavasaris“, ir tas tikrasis, todėl jų teikiamus malonumus teks derinti su visai kitais, tarp jų ir skaitymo. Laimė, dienos pastebimai ilgėja. Naujame žurnalo „Kinas“ numeryje aptariamos kelios paskutiniu metu itin populiarios temos.
Pirmiausia, žinoma, Jameso Camerono „Įsikūnijimas“ ir nauji kino meno keliai. Būtent „Įsikūnijimas“ paskatino Niujorke į kino teoriją besigilinantį Luką Brašiškį pasvarstyti kinematografo santykius su realybe, naujųjų technologijų kino suvokimo problemas. Straipsnio „Tarp estetikos ir mistikos. Kino realizmo praeitis ir ateitis“ autorius grįžta prie ontologinių kino teorijos ištakų - André Bazino darbų, pasitelkia Gilles'io Delleuze'o bei kitų...
|
Kaip tampama feministe
Timas Burtonas - iš tų režisierių, kurie geriau jaučiasi kitoje tikrovėje - sapnuose, fantazijose, bepročių vizijose. Jis jungia siaubo ir fantastinių filmų konvencijas su pasaka.
Nuo pat pirmųjų, dar animacinių filmų Burtonas nuosekliai kuria tą kitą, dabar jau iškart atpažįstamą pasaulį. Čia būtinai bus „kaligariški“ medžiai, tamsus, žemai virš personažų galvų pakibęs dangus, keistų formų Edvardo Žirkliarankio nudailinti krūmai, dryžuotos kojinės... Ir, žinoma, savotiškas režisieriaus alter ego - pagrindinius personažus dažniausiai vaidinantis Johnny Deppas. Bet savitas Burtono stilius nebūtų toks įspūdingas, jei ne filmų...
|
Išprovokuoti žiūrovą
Kanų „Auksine palmės šakele“ ir geriausio 2009 m. Europos filmo apdovanojimais įvertintas Michaelio Haneke's filmas „Baltas kaspinas“ („Das Weisse Band“) - vienas svarbiausių vakar prasidėjusio jau penkiolikto „Kino pavasario“ programos filmų.
Svečiai Vilniuje pradės rinktis festivaliui jau įpusėjus, todėl šiame ir kitame numeriuose „7 md“ siūlo interviu su kūrėjais, kurių filmus galima pasižiūrėti artimiausiu metu.
Sakoma, kad mėgstate kankinti žiūrovus šaltais kasdienybės vaizdais, kuriuose slypi ekstremalios patologijos ir nusikaltimo atmainos. Iš kur tie sadistiški polinkiai?
Jei sadizmu vadinate garbingą Vakarų Europos visuomenės portretavimą, prašom, vadinkite mane sadistu....
|
Lietuviškos hagiografijos ypatybės
Vėl stebime biografinių filmų ir romanų bumą. Vieno konkretaus žmogaus gyvenimas tokiame kūrinyje tarsi sutrumpina atstumą tarp praėjusio laiko ir šių dienų patirties. Gal jau išmokome vertinti asmeniškus liudijimus, kad neliktume abejingi detalėms, praėjusios epochos kvapams ir garsams.
Tačiau praėjusį ketvirtadienį per LTV parodytos iškart trys dokumentinių filmų premjeros sužadino visai kitokias mintis. Visai netolima istorija - dvidešimt Nepriklausomybės metų - tapo oficiozu, tuo, kas Sąjūdžio laikais vadinta fasadine kultūra. Po filmų pasijutau lyg nublokštas į Brežnevo stagnacijos laikus. Būtent tada pats populiariausias žanras buvo teigiamo herojaus portretas, tiksliau, sovietinė hagiografija, juk net mokyklose buvo analizuojamas ryškiausias...
|
„Ąžuolo“ apdovanojimas geriausiems šalies kino operatoriams
Šiais metais Lietuvos kino operatorių asociacija (LAC), siekdama įvertinti kino operatorių meistriškumą ir kūrybingumą kine, kelti šios vienos svarbiausių kino profesijų prestižą, paskatinti kino žiūrovus labiau domėtis operatoriaus darbu, įsteigė „Ąžuolo“ prizą. Pirmą kartą šis kolegų apdovanojimas bus teikiamas talentingiausiems šalies kino operatoriams.
Tokius profesinius kino operatorių apdovanojimus teikia daugelio pasaulio šalių, tarp jų JAV (ASC), Jungtinės Karalystės (BSC), Rusijos (RGC) ir kitų, kino operatorių asociacijų.
„Ąžuolo“, simbolizuojančio brandą, jėgą, kūrybines galias, statulėlė atiteks geriausiam metų operatoriui, taip pat bus skirta už kūrybinius gyvenimo pasiekimus bei kino operatorių dėkingumui išreikšti.
Komisijoje, vadovaujamoje režisieriaus Šarūno Barto, dirbo...
|
|
Skaityti visus 
Rašyti
