Žmonės ir vilkai
Lapkritį „Skalvijoje" įvyko dvi ilgai lauktos lietuviškų filmų premjeros. Ir Romo Lileikio „Dangaus šešėlis", ir Juliaus Ziz (Žižliausko) „Vilkas" buvo kuriami ne vienus metus. Abiejų filmų kūrėjai (ar gamintojai) neskubėjo rengti premjerų. Tai - savotiška nekomercinio mūsų kino liga. Filmas sukurtas, jį finansavusiai Kultūros ministerijai atsiskaityta, ar jį pamatys žiūrovai, tarsi visai ir nesvarbu. Kai kurie prodiuseriai nesidomi tolesniu naujo filmo likimu, ką jau kalbėti apie plakatą ar platesnei visuomenei prieinamą informaciją. Todėl premjerinis filmo rodymas „Skalvijoje" dažnai yra vienintelė galimybė pamatyti naujausią lietuvišką produkciją.
Déjâ vu
„Skalvijos" salėje laukdama Juliaus Ziz (Žižliausko) filmo „Vilkas" premjeros ir po jos negalėjau atsikratyti déjâ vu įspūdžio. Prieš filmą žiūrovams pagrojo režisieriaus draugai. Džiazo kompozicija galėjo patikti arba ne, bet ne tai svarbiausia. Buvo akivaizdu, kad muzikantai, ypač vienas, kuris vaizdingai tarškino metalines grandines ir kankino metalinį pjūklą, jautėsi taip, tarsi būtų naujosios muzikos kolumbai ar įsivaizdavo esantys pačiame...
|
Ką žinome apie savo kūrėjus
Šįmet „Scanorama" siūlo skersai ir išilgai ne tik Skandinaviją, bet ir Europą apimantį platų, šešiolikos programų ir šimto dvidešimt penkių įvairaus žanro filmų spektrą. Tad ir užkietėjusiam, nuo realybės atitrūkusiam sinefilui nepavyks visko peržiūrėti. Rinktis reikia išties atsakingai, nes per ilgas sėdėjimas kino salėse bei sistemingas gilinimasis į socialines, moralines, ypač lietuviams aktualias emigracijos bei tapatybės ieškojimo problemas tik dar kartą gali priminti apie lapkričiui būdingą vienatvę ir liūdesį; taip ir likau nesupratusi, ko ėjau į vieną iš festivalio filmų - „Ramybė tau, Džamilai".
Tačiau naujo lietuviško dokumentinio filmo „Vabzdžių dresuotojas", rodomo „Baltijos premjerų" programoje, išties laukiau. Buvau daug girdėjusi apie jį, be to, per „Panoramą" parodytas filmo klipas atrodė nemažai žadantis. Galiausiai sužavėjo prodiuserės ir režisierės Rasos Miškinytės entuziazmas ir tikėjimas filmu, jos ne vienus metus trukusios Vladislovo Starevičiaus kūrybos ir gyvenimo studijos.
Filmas „Vabzdžių dresuotojas" - tarptautinė...
|
Išduotas šnipas
Ar pastebėjote, kad Leonardo DiCaprio vis dažniau mėgsta vaidinti sumuštus, sudaužytus tipus visaip subjaurotais veidais ir kūnais?
Po „Niujorko gatvių" ir „Infiltruotų" naujame Ridley Scotto filme „Melo pinklės" („Body of Lies", JAV, 2008) jo personažo grimas tarsi ir neturėtų stebinti. Tačiau CŽV agentui Rodžeriui Feriui teks patirti ir sprogdinimus, ir sulaukėjusių šunų puolimą, ir žiaurius kankinimus. Tai savaime suprantama, nes Feris kovoja su teroristais jų namuose - Irake, Jordanijoje, Saudo Arabijoje, Palestinos teritorijoje, žodžiu, visur ten, kur mezgasi teroristų ryšiai ir kuriami...
|
Patriotų žaidimai
„Elementariosios dalelės" LTV „Panorama" niekad nesidomėjo kaimyninių šalių kinu. Tačiau antradienio vakarą pagrindiniame žinių segmente staiga buvo parodytas reportažas apie naują latvių vaidybinį filmą, kuriame atkuriama nepriklausomybės paskelbimo akimirka, o susižavėjęs filmu Rygos gyventojas aiškino lietuvių televizijos žiūrovams, kad filmas sužadino jo patriotizmą.
Latvių filmo nemačiau, bet nerimą vis dažniau kelią lietuvių kino kūrėjų norai kurti patriotinius filmus. Kodėl tie norai žadina nerimą? Todėl, kad didžiąją gyvenimo dalį gyvenau šalyje, kurioje klestėjo patriotinis kinas ir visokios patriotinės liniuotės, kariniai žaidimai „Vaivorykštė" (tikrai neturiu galvoje kardinolo Sigito Tamkevičiaus pasisakymo Seime), eilėraščiai, koncertai, šalyje, kur apskritai viskas ir pirmiausia menas privalėjo būti patriotiškas....
|
|