Laiškai apie filmus
Jonas Ūbis
„Kinas“ šiek tiek vėluoja, kaip, beje, ir pavasaris. Sunkmetis žada naujus išbandymus kultūrinei spaudai. „Kino“ leidėjai taip pat nežino, ar pavyks išplaukti, bet antrasis šių metų numeris jau skaitytojų rankose. Dabar geras laikas ramiai paskaityti. Ką siūlo „Kinas“?
|
Velniai virtuvėje
Jonas Ūbis
Politinis šėpos teatras, skirtas prezidento rinkimams, jau pradeda įsibėgėti, septyni personažai ieško balsų ir pasirengę parduoti savo sielas, bet aš siūlau išnaudoti ir kitas televizijos teikiamas galimybes pasigilinti į dviprasmišką žmogaus prigimtį.
|
Nuodėmių kišenės
Jonas Ūbis
Po to, kai „Nereikalingi žmonės“ apsiskelbė, kad yra nominuoti „Oskarui“, nesistebiu lietuvių naivumu. Stebiuosi tik užsispyrimu. Per tiek metų nepastebėti, kad nominantais vadinami tik filmai, patekę į galutinę, finalinę atranką, reikia sugebėti.
|
Keli variantai
Jonas Ūbis
Šią savaitę televizijų siūlomų filmų pasirinkimas menkas. Yra keli variantai.
|
Vėluojantys
Jonas Ūbis
Balandžio 1-osios rytą pačiu rafinuočiausiu pokštu nustebino „Žinių radijas“. 7 valandos užsienio žiniose buvo pasakyta, kad į Berlyną rengiasi atvykti Rusijos prezidentas, trumpai nusakyta jo dienos programa ir būsimi susitikimai. Išvakarėse per kitą radiją išklausęs ataskaitos apie jau įvykusius susitikimus ir spaudos konferenciją bei pasiskraidymus su vokiečių politikais, skaniai nusijuokiau.
|
Proto miegas
Jonas Ūbis
Vienas populiarus personažas yra pasakęs: „Tai - pasikartojantis déjâ vu.“ Tiksliau negalėčiau apibūdinti savo įspūdžio, kai pradedu rinkti filmus straipsneliui iš ką tik gautų televizijos programų.
|
Čiuožiant atgal
Jonas Ūbis
Esame pernelyg pasipūtę, kad pasimokytume iš kitų ir nekartotume tų pačių klaidų. Pavyzdžiui, lietuvių kino kūrėjai galėtų paanalizuoti, kodėl ir savo šalyje, ir užsienyje tokie populiarūs čekų filmai, pasakojantys kuklias, žmogiškas, juokingas ir šiltas istorijas. Tačiau, matyt, teks dar ilgokai palaukti, kol lietuvių kinematografininkai pagaliau patirs absoliutų fiasko rekonstruodami Žalgirio mūšį, lietuvių meilės nuotykius Sibiro lageriuose ar banditėlio, tapusio visų alaus gėrikų globėju, Tado Blindos jaunystę. Tada kuris nors gudresnis kūrėjas gal supras, kad konjunktūriniai epai lietuvių kinui ne pagal kišenę ir paklaus savęs, kaip elgiasi tokių pat mažų šalių kolegos. Ir pagaliau atras čekų kiną.
|
Gyvenantys serialuose
Jonas Ūbis
Artėjančios šventės išmuša iš įprastų vėžių. Turiu rašyti šią apžvalgą anksčiau, negavęs pusės programų, nes televizijų planuotojai turi savo ritmą, spauda - savo.
|
Pažadinti kino
Jonas Ūbis
Pastaraisiais metais pastebimai pagausėjo biografinių filmų. Jų visada būna daugiau, kai kinas išgyvena atoslūgį.
|
Kai nori tapti tenoru
Jonas Ūbis
Harmonijos kaina
Jonas Ūbis
Šių dienų kinas negali pasigirti naujomis idėjomis. Todėl režisieriai nuolat gręžiasi į praeitį.
|
Seksas žiemą
Jonas Ūbis
Ne kartą įsitikinau: kai tik ko nors paklausiu apie seksą ar erotiką lietuvių kine, pašnekovų veidai apniūksta, juose išryškėja nusivylimas.
|
Gerosios krizės savybės
Jonas Ūbis
Sekmadienio vakare LTV ekrane įvyko tikras ir žiaurus susidorojimas. Liaudies tribūnas - Seimo pirmininkas sudorojo „Savaitės panoramos" vedėją. Ir ne tik sudorojo, bet dar ir virtuoziškai išspjovė kauliukus. Iš šalies tai priminė sotaus katino ir vargšės pelės žaidimą.
|
Kai į duris pasibels „Steri-Clean"
Jonas Ūbis
Vakar per „Svobodos" radiją išgirdau, kad Kijeve atidengtas paminklas Jurijaus Noršteino animacinio filmo „Ežiukas rūke" herojams. Žinau, kad ne vienas šių dienų jaunuolis niekinamai mestels, esą taip reiškiasi sovietmečio nostalgija. Gal kam nors ir reiškiasi, bet „Ežiuko rūke" fenomenas glūdi visai ne čia. Noršteinas tiksliai įvardijo kiekvieno, net ir blogiausio žmogaus tikrų jausmų ilgesį ir dažnai apninkantį jausmą, kad visą gyvenimą paprasčiausiai klaidžioji rūke.
|
Menantys pikta
Jonas Ūbis
Pameluočiau pasakęs, kad suprantu, kur glūdi gero filmo paslaptis. Jei ją būtų taip lengva įspėti, gal visi kurtų tik gerus filmus. Tikrai geras filmas primena eilėraštį - perpasakojus savais žodžiais, unikalumo pojūtis išnyksta. Tačiau kiekvienas geras filmas visada išreiškia laiko dvasią. Kitas paradoksas - bėgantis laikas tokiam filmui suteikia vis daugiau prasmių.
|
Ant ledo
Jonas Ūbis
Rytais klausydamas „Žinių radijo" niekaip negalėdavau suprasti, kodėl įvairių ministerijų spaudos pranešimai yra skaitomi vietoj žinių. Išklausydavau, ką vieną ar kitą dieną veiks karo ar švietimo ministras. Ir panašių grožybių apie susitikimus, rankų paspaudimus, keliones, bet tai nebuvo jokia žinia.
|
Provincija „popse”
Jonas Ūbis
Per šventes pabėgau prie jūros. Gyvenau be televizoriaus. Jį man atstojo provincijos kasdienybės stebėjimas.
|
Moteris pajūryje
Jonas Ūbis
„Didysis peilis"
(Galerijoje – dvi nuotraukos) Krėsle prie televizoriaus
|
Kuolas už fantaziją
Jonas Ūbis
Artėja šventės, tad turėčiau tradiciškai patarti, kaip jas praleisti prie televizoriaus. Be televizoriaus juk sunku išsiversti. Tą supranta ir televizijos programų planuotojai. Bet iš to, ką jie mums siūlo žiūrėti, matyti, kuo jie mus laiko. Jie mano, kad mes su jumis, mieli skaitytojai, visus metus plušame tik tam, kad Naujųjų išvakarėse dar kartą pasižiūrėtume filmus apie policijos akademiją, šimtus dalmatinų, Harį Poterį, vieną namuose, neatitrauktume akių nuo Jackie Chano, Melo Gibsono nuotykių ir bebalsių lietuvių estrados dainininkų. LNK mūsų protinius sugebėjimus ir skonį, ko gero, vertina kuolu, nes siūlo Kalėdų pasaką (!?) „Kaip princas Cicinas žmonos ieškojo".
|
Krėsle prie televizoriaus
Jonas Ūbis
„Pažinti Foresterį"
(2 nuotraukų albumas)
|
|