BTV pasiūlys tikrai įdomų eksperimentą: filmus, kuriuos įkvėpė spalvinga amerikiečių ekscentriko - turtuolio, aviatoriaus, kino kūrėjo ir prodiuserio Howardo Hugheso asmenybė. Žinoma, filmų (ypač tokių, kur Hughesas buvo vieno ar kito personažo prototipas) sąrašėlis būtų įspūdingas, bet šįkart galime pasižiūrėti du. BTV 8 d. 23 val. rodoma Lasse's Halströmo "Apgaulė" (2006) sukurta pagal tikrais faktais grįstą Williamo Wheelerio romaną. Kai leidykla atsisako išleisti jo knygą, filmo herojus Cliffordas Irvingas (Richard Gere) pareiškia gavęs Hugheso sutikimą parašyti jo biografiją.

Padedamas draugo, jis gavo legendos asistento užrašus, sufalsifikavo tariamus Hugheso interviu ir pradėjo kurti spalvingą milijonieriaus portretą. Bet kūryba - ne vienintelė Irvingo bėda. Jis turi gelbėti savo žlungančią santuoką, o parašęs knygą pasprukti su honoraru, kol nepaaiškės tiesa.

1958 m., kai Irvingas pasiskelbė rašąs Hugheso "autorizuotą biografiją", ekscentriškasis knygos herojus jau buvo tapęs atsiskyrėliu ir draudė bet kokias biografines knygas apie jį. 1972 m. Irvingas buvo apkaltintas falsifikavimu. Irvingas, kuris "Apgaulės" titruose pasirodo kaip konsultantas, vėliau pareiškė neturįs nieko bendra nei su filmu, nei su jo personažu.

Tikrąją Howardo Hugheso istoriją filme "Aviatorius" (BTV, 11 d. 15.55) papasakojo Martinas Scorsese ir pagrindinį herojų suvaidinęs Leonardo DiCaprio. Daugiausia dėmesio jie skyrė tam Hugheso gyvenimo laikotarpiui, kuris susijęs su Holivudo aukso amžiumi bei herojaus romanais su kino žvaigždėmis Katharine Hepburn ir Ava Gardner. Jas filme suvaidino Cate Blanchett ir Kate Beckinsale. Ir Scorsese, ir DiCaprio ne kartą aiškino, kuo juos pakerėjo Hughesas. Pasak režisieriaus, jį sudomino neįtikėtinai žavaus, protingo, kupino gyvenimo džiaugsmo jaunuolio virtimas graužaties ir trūkumų apsėstu žmogumi. Aktoriui Hughesas yra viena mįslingiausių XX a. asmenybių. Nė viena iš gausių jam skirtų knygų taip ir neatskleidžia visų Hugheso paslapčių. Kuo daugiau apie jį rašoma, tuo daugiau iškyla nežinomų faktų. DiCaprio herojus yra ir svajotojas, vizionierius, ir galingas pramonininkas, ir didis aviatorius, ir įtakingas prodiuseris, bet ir neapsakomas vienišius.

Scorsese garsėja savo meile kinui, jo iniciatyva išsaugotas, restauruotas ne vienas klasikinis filmas. "Aviatoriuje" režisierius taip pat neslepia savo sinefilo aistros. Tokį su meile atkurtą Holivudą ir jo žvaigždes retai kur pamatysi. Pavyzdžiui, vienoje scenoje jis rodo juostos "Pragaro angelai" fragmentą (būtent po šio filmo Hughesas ir nusprendė, kad garsinis kinas turi ateitį). Filmo premjera vyko legendiniame Los Andželo kino teatre "Grauman's Chinese Theatre". Jo interjeras "Aviatoriuje" taip pat kruopščiai atkurtas, o archyvinius vaizdus lydintis kino mechaniko balsas yra paties Scorsese.

Davidas Lynchas greičiau nuosekliai griauna, nei kuria Holivudo legendą. LNK šiąnakt (6 d. 00.30) primins 2001 m. pasirodžiusį Lyncho "Malholando kelią", kuriame Holivudą valdantys žmonės visi kaip vienas yra nusikaltėliai. Man tai vienas mįslingiausių filmų apie kino, tiksliau, kino pažadintos pasąmonės galią. Lynchas dar kartą įrodo, kad svarbiausia yra ne siužetas, o iš sužadintų geismų ekrane gimstanti fantazija. Todėl pasakojimą apie dvi moteris - Los Andželo Malholando kelyje po avarijos praradusią atmintį Ritą ir apie kino žvaigždės karjerą svajojančią provincialę Betę - kiekvienas gali interpretuoti savaip. Net Lyncho filmuose vaidinę aktoriai dažnai prisipažįsta nė nenutuokę, apie ką bus filmas. Tačiau režisierius visada pabrėžia, kad pasitiki žiūrovų intuicija ir jų sugebėjimu suprasti personažus bei tai, kas jiems atsitinka: "Žmogaus proto esmė - sugebėjimas rasti harmoniją realybėje, kuri mus supa."

Dar vienas meilės kinui prisipažinimas yra Michelio Gondry "Geras kinas" (LNK, 7 d. 00.05). Originalus filmo pavadinimas "Be Kind Rewind" tiksliai apibrėžia epochą ir temą - tai filmas apie laiką, kai atsirado vaizdajuostės ir filmai pasidarė prieinami kiekvienam. Šios komedijos herojai yra tikri sinefilai. Bet vieno iš jų smegenys tokios įmagnetintos, kad pats to nenorėdamas jis išmagnetina videotekos vaizdajuostes. Nelieka nieko kito, kaip pačiam su draugais atkurti dingusius filmus. Kad ir tokius hitus kaip "Atgal į ateitį", "Liūtas Karalius" ar "Robotas policininkas".

Gondry kūrė filmą mažame miestelyje maždaug 13 kilometrų nuo Manheteno. Čia jis susirado ir aktorius mėgėjus, kurie iš pradžių vaidino masinėse filmo scenose, o vėliau gavo net vaidmenis.

"Geras kinas" - tai nostalgiškas filmas apie VHS žiūrovų kartą ir jos skonį. Jo sumanymas artimas 1999-2000 m. JAV populiariam televizijos šou, kur videotekų savininkai rodė savo sukurtas ir suvaidintas populiariausių filmų parodijas. Prancūzų kino žurnalo "Positif" kritikas Adrienas Gombeaud atkreipė dėmesį, kad "Geras kinas", ko gero, yra pirmasis "You Tube" kartos pamatytas filmas apie kiną.

Nežinau, kaip "YouTube" karta žiūri filmus, sukurtus dar prieš jiems gimstant. Tokių ne vieną galėsime pamatyti ir šią savaitę. Tai ir niekad nenusibostantys autobiografiški 1967 m. Franšois Truffaut "Pavogti bučiniai" (LTV2, 7 d. 20 val.), pratęsiantys pasakojimą apie "400 smūgių" herojaus Antuano Duanelio gyvenimo prasmės ir meilės paieškas. Ir 1964 m. Richardo Wilsono vesternas "Kontraktas šauliui" (LTV2, 10 d. 22.10), kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė Yulas Brynneris. Ir 1989 m. ne vienu "Oskaru" apdovanoti Briano De Palmos "Neliečiamieji" (TV3, 8 d. 23.40) - kartu ir pasakojimas apie tai, kaip pavyko pasodinti į kalėjimą garsiausią 4-ojo dešimtmečio Čikagos gangsterį Al Caponę, ir tikra postmodernistinė gangsterių kino enciklopedija. Ir "videoeros" laikais itin populiari Johno Landiso komedija apie šaltąjį karą "Šnipai kaip mes" (LNK, 7 d. 10.45). Franko Ozo 2001 m. "Atlygis" (LNK, 12 d. 22.30) papasakos dar vieną gangsterio istoriją. Nikas yra pasirengęs "išeiti į pensiją" ir užsiimti legaliu verslu, bet jo "globėjas" turi kitų planų. Filme vaidina trys puikūs aktoriai - Robertas De Niro, Edwardas Nortonas ir Marlonas Brando. Kartais to užtenka.

Apie kai kuriuos svarbiausius šios savaitės filmus esu rašęs ne kartą, bet, kaip matote, "7md" nusprendė nebespausdinti televizijų programų, todėl galiu tiesiog bakstelėti pirštu į tą įsivaizduojamą. Gaila, kad trečiadienį nutrūksta Erico Rohmero "Keturių metų laikų" ciklas. LRT planuotojai, matyt, nusprendė, kad "Elito kinas" nėra šventė liaudžiai, todėl ateinantį trečiadienį žiūrėsime moteriškų meilės romanų dvasią puikiai perteikiantį vokiečio Kai Vesselio miniserialą "Pabėgimas" (LTV, 11 d. 21 val. ir 22.10). Filmo veiksmas prasideda 1945-ųjų pavasarį Prūsijoje. Jo herojė - jauna aristokratė, laukianti iš fronto grįžtančio vyro. Belaukdama ji pamilsta rusų karininką. Jos meilės dviem vyriškiams istorija filme rutuliojama iki pat Berlyno sienos žlugimo.

Kovo 11-ąją lietuvių televizijos pažymės tradiciškai: šiek tiek tautinių pagraudenimų, iškilmingų posėdžių, mišių, daug infantiliškų pramoginių amerikiečių filmų ir, žinoma, Cicinas. Be "estrados princo" lietuviams šventė - ne šventė. Tiesa, LRT pagaliau parodys unikalų švedo Jono Ohmano Lietuvoje sukurtą dokumentinį filmą "Smogikai" (LTV, 11 d. 19.30). Filmo autoriai į pokario metus pažvelgė kitaip - į partizanus infiltruotų KGB agentų akimis. "Smogikų" autoriams pavyko išvengti pigaus moralizavimo. Labai svarbu, kad "Smogikai" priverčia susimąstyti ir apie save: kaip aš pasielgčiau atsidūręs filme rodomų žmonių vietoje?

Jūsų - Jonas Ūbis

*  *  *

„7 meno dienos“ Nr.9 (838), 2009-03-06