Ilgos žiemos pasakos
Jonas Ūbis
Déjâ vu - įprasta televizijos žiūrovo būsena. Šią savaitę ji aplankys ne vieną, nes televizijos akivaizdžiai taupo filmus Kalėdoms, o kad šios jau visai netoli, liudija Karibų piratai, vienas namuose ir žavus paršelis.
|
Geriausi meilės vaistai
Jonas Ūbis
„Keliais doleriais daugiau“ Nežinau, kas šį rudenį labiau žadina depresiją: tai, kad nepajėgiu pasižiūrėti visų gerų filmų, kuriuos rodo Vilniuje niekaip nesibaigsiantys kino festivaliai, ar netikėtai užėjęs šaltis. Užtat lietuviškos televizijos leidžia pailsėti ir prisiminti senus filmus bei keistus jų kūrėjų likimus.
|
Kultūrinis šokas
Jonas Ūbis
Vienas „Delfi“ skaitytojas pasidalijo su kitais kultūriniu šoku, kurį patyrė keliaudamas autobusu iš Lvovo į Vilnių ir skrisdamas į Londoną. Kultūrinį šoką jam sukėlė ne kitataučiai, o chamai lietuviai.
|
Mūsų laikų didvyriai
Jonas Ūbis
Nors kinas egzistuoja tik šiek tiek daugiau nei šimtą metų, jo istorija kupina legendų. Viena iš jų susijusi su Friedricho Wilhelmo Murnau filmu „Nosferatu, siaubo simfonija“ (1922). Reklamuojant filmą, kurio pagrindinis herojus buvo vampyras, pasitelkta užuomina, esą „Nosferatu“ vaidina tikras vampyras.
|
Kaip pabėgti nuo meilės
Jonas Ūbis
Seniai (ir ne aš vienas) pastebėjau, kad žanrinis kinas (arba literatūra) ramina ir suteikia tikrų emocijų.
|
Gyvenimo spektakliai trilerių ir nostalgijos fone
Jonas Ūbis
Du geri kariniai filmai – vienam savaitgaliui lyg ir daugoka, bet gero kino niekad nebūna per daug.
|
Kas jus visus atšildė?
Jonas Ūbis
Pasižiūrėjęs šio pirmadienio „Savaitės atgarsius“, kuriuose dalyvavo du šokantys parlamentarai, Vladimiras Majakovskis greičiausiai sėstų rašyti savo komedijos „Blakė“ tęsinio.
|
Urvas prie Vilniaus
Jonas Ūbis
Didžiausia lietuviškų politinių laidų problema yra jų vedėjai. Tiksliau, tai, kad jie negali imponuoti išsilavinimu, kultūra, nepriklausomu charakteriu ir dažniausiai primena tuos pačius politikus, kuriuos kalbina ar bando išprovokuoti.
|
Gražus kaip Chopinas
Jonas Ūbis
„Šopenas - meilės troškimas“ Pastebėjau, kai tik kinas pradeda trypčioti vietoje, pasipila biografiniai filmai. Dažniausiai apie menininkus. Rečiau apie istorijos veikėjus ir politikus. Lietuvoje paskutiniais metais sukurta daug dokumentinių filmų apie rašytojus, aktorius, kino kūrėjus. Algimantas Puipa su Valentinu Masalskiu „Dievų miške“ pabandė parodyti Balį Sruogą. Girdėjau apie sumanymą kurti vaidybinį filmą apie Salomėją Nėrį ir jos lesbinės meilės epizodą.
|
Misija – atpirkimo ožys
Jonas Ūbis
Kultūros antropologas Rene Girard’as teigia, kad vienas esminių civilizacijos mechanizmų yra atpirkimo ožio paieškos.
|
Tiesa kiekvieną vakarą?
Jonas Ūbis
Lėtinė kedofilija iš lietuviškų televizijų vis dar nesitraukia, bet, regis, ima rastis nauja liga, kurią žadina Kristinos Brazauskienės milijonai.
|
Noriu į Provansą
Jonas Ūbis
Provanse buvau tik kartą. Rugsėjo pabaigoje, kai taip sunku susitaikyti su mintimi, jog prieš akis – ilga žiema. Manau, kad Provansas – viena tų vietų, kur malonu gyventi.
|
Tikras didvyriškumas
Jonas Ūbis
Sekmadienį mirė Claude'as Chabrolis. Jam buvo aštuoniasdešimt.
|
Misija – dainos ir ašaros
Jonas Ūbis
Yra filmų, kuriuos mėgstu žiūrėti, nors moku atmintinai. Kiekvienas turi tokių filmų.
|
Kieno žolė saldesnė?
Jonas Ūbis
Vieną ankstyvą rugpjūčio rytą vedžiojau savo šunelį įprastais takais. Kol lietuvių architektai dar nebuvo surentę savo absurdiško atsako Kazimiro Malevičiaus „Juodajam kvadratui“, abu su šuneliu mėgome skverelį prie prokuratūros. Ten auga žolė, kurią mėgsta parupšnoti ne tik mano keturkojis. Tą rytą, apie kurį rašau, skverelyje aptikome naujus „statinius“ - šūkiais apkarstytą kedofilų palapinę ir lauko tualetą. Šunelis ėmė pešioti žolę ir staiga iš palapinės pasigirdo sacharininis moteriškas balsas: „Štai ir žolelė pas mus saldesnė...“ Mes ten vaikštom jau penkerius metus, bet naktį skvere praleidusi Kauno ponia buvo įsitikinusi, kad skveras - jos.
|
Gyvenimas kinkinyje
Jonas Ūbis
Jaučiuosi kaip eskimo šuo - kinkinyje su kitais bėgu pirmyn, o kažkur jau visai arti nosies kvepia dešros griežinėlis - atostogos. Bet iki tos dešros dar teks pabėgėti, dar teks sudėlioti į lentynėles kelis ateinančios savaitės filmus.
|
Juoktis visada sveika
Jonas Ūbis
Futbolas baigėsi. Bent jau man atmintyje išliks aštuonkojis iš Oberhauzeno zoologijos sodo. Tiksliau, net ne jis, o žmonių sugebėjimas patikėti visokiai neva antgamtiškais niekais. Lenkų žinios pasišaipė iš tokių naujienų mėgėjų ir įsitaisė šunį, kuris bakstelėdavo nosį į tą lėkštę, kur sūris kvepėjo skaniau. Suprantu, kad už vokiečių aštuonkojo slypi geras futbolo specialistas, kuriam bukmekeriai ir lošėjai turėtų būti dėkingi. Bet akivaizdu ir kas kita – didelė televizijos galia, juk jos valia net aštuonkojis žiūrovų akyse gali tapti išminčiumi.
|
Žalgiris gali vykti bet kur
Jonas Ūbis
Kažkurios žinios, regis, „Panorama“ rodo šventę Kernavėje ir Žalgirio mūšin palydimus karius. Žmonėms malonu pasijusti istorijos dalyviais ir, matyt, grįžti 600 metų atgal. O gal nereikia ir grįžti: pastarųjų mėnesių gedulas ir šventės parodė, kad lietuviai vis dar mielai gyvena praeityje.
|
Maži žmonės ir didelės pastangos keistis
Jonas Ūbis
Dar vienas ilgasis savaitgalis ateis net nespėjus pailsėti po Joninių. LTV pasiūlys daug patriotiškų renginių, koncertų ir, regis, kelerias mišias.
|
Naujas opiumas liaudžiai
Jonas Ūbis
Viską stelbia futbolas. Ne tik televizoriuje, bet ir gyvenime. Ši psichozė vis dėlto gal ne tokia ir pavojinga, kaip kad masinės neapykantos šventės pakaunėje ir kitokios lietuvių „solidarumo“ apraiškos.
|
|