Pasiilgusiems pastarojo LNK (11 d. 10 val.) primins 1995 m. Chriso Noonano „Mažylį“. Kiek vaikų užaugo su šiuo mažyliu, matyt, sunku suskaičiuoti. Kiek iš jų tapo vegetarais, ko gero, dar sunkiau. Prieš šventes dažnai pasijuntu vegetaras ir nenoriu žiūrėti jokių kraugeriškų laidų. Kelių savaičių eksperimentas įrodė, kad be lietuvių televizijų laidų išgyventi visai įmanoma. Ypač jei skaitai Stigo Larssono trilogiją. Sunkiau būtų be filmų. Nors LTV nežinia kurį kartą juos kartoja, didieji meistrai todėl ir yra didieji, kad tu keitiesi kartu su jų filmais. Esu didelis Woody Alleno gerbėjas, todėl mielai prisiminsiu 1978 m. sukurtą jo Ingmaro Bergmano pašlovinimą - filmą „Interjerai“ (LTV2, 11 d. 23 val.). Filmo herojai - tėvai ir trys jų dukterys. Tėvų santuoka buvo ne tokia harmoninga kaip jų namų interjerai. Tėvas sutiko kitą - daug jaunesnę už save moterį ir nori ją vesti Pristatęs ją savo dukterims, jis išprovokuoja tikrą šeimos dramą. Džoi, Flyn ir Renata skaudžiai išgyvena šeimos žlugimą. Joms reikės iš naujo susitaikyti ir su tėvais, ir su savimi, ir vienai su kita.

Andrejus Končialovskis nėra mano mėgstamiausių režisierių sąraše, nors jo profesionalumas ir sugebėjimas nuspėti ateityje populiarias temas bei idėjas visada stebina. LTV (12 d. 22.45) primins 1989 m. JAV jo sukurtą dramą „Homeras ir Edi“. Tai - kelio filmas, kurio herojai - visuomenės atstumtieji. Filme lyg ir nieko ypatingo nevyksta - protiškai atsilikęs Homeras padeda iš ligoninės pabėgusiai sociopatei Edi. Bet mažųjų žmonių dramos Končialovskio juostose dažnai įgyja tragedijos atspalvį. Ne išimtis, ko gero, ir šis filmas, puiki Jameso Belushi ir Whoopi Goldberg vaidyba.

1956 m. pasirodžiusią Stanley Kubricko „Žmogžudystę“ (LTV2, šįvakar, 10 d. 19.05) galima pavadinti ir trileriu, ir kriminaliniu filmu, juolab kad jis pasakoja nusikaltimo istoriją ir yra sukurtas pagal Lionelio White'o romaną, bet režisieriui žanras visada buvo tik išeities taškas naujų kelių paieškoms. Tai - pirmasis Kubricko karjeroje su profesionaliais aktoriais kurtas filmas. Kartu tai ir puikus madingo tuomet bei, žinoma, dabar film noir pavyzdys. Neatsitiktinai pagrindinius vaidmenis „Žmogžudystėje“ kūrė šio kino žvaigždės Sterlingas Haydenas ir Elisha Cookas jaunesnysis. Filmas buvo giriamas už novatorišką režisūrą ir neįprastą scenarijaus struktūrą, sakoma, kad jis įkvėpė ir Quentiną Tarantino. Beje, ar pastebėjote, kad Tarantino vis labiau tampa prekės ženklu ir vis mažiau kūrėju?

BTV šįvakar (10 d. 23.40) primins kito talentingo režisieriaus, kuris, deja, taip pat vis labiau tampa prekės ženklu, Zhang Yimou filmą „Skraidančių durklų namai“ (2004). Jis pratęsė prieš tai režisieriaus sukurto „Bebaimio“ (niekad nesusitaikysiu su tokiu „Hero“ pavadinimu) sėkmę. Filmo veiksmas nukelia į Tang dinastijos laikus. Tai - 618-907 metai. Pirmoji dinastijos valdymo pusė laikoma nuostabiausiu Kinijos istorijos laikotarpiu, antroji - nelaimingiausiu. Istorikas Johnas Kingas Fairbankas mano, kad dinastijos žlugimo priežastis - perdėta karinė ekspansija. Neribotas teises turintys generolai darė didžiulę įtaką valdovams, o tai skatino rūmų intrigas. Galų gale viskas baigėsi anarchija. Korumpuoti ir ciniški valdininkai prarado lojalumą valdžiai, šalyje ėmė siautėti banditų gaujos.

Filmo veiksmas perkels į 859-uosius, paskutinius imperatoriaus Xuanzongo valdymo metus. Tačiau Zhang Yimou nelabai domina Tang dinastija - ji tik meilės istorijos fonas. Skraidančių durklų namai - tai sukilėlių grupės pavadinimas. Jie plėšia turtinguosius ir padeda skurdžiams. Nors filmas sukurtas pagal originalų scenarijų, jame galima įžvelgti ir sąsajų su klasikine kinų literatūra - Li Yanniano poema apie neįtikėtino grožio moterį, kuri atnešė nelaimę dviem vyrams.

Filmas buvo kuriamas Sičuane ir Ukrainoje - būtent čia po ilgų paieškų buvo rastas režisieriaus reikalavimus atitinkantis peizažas. Kaip ir „Bebaimyje“, „Skraidančių durklų namuose“ vizualioji filmo koncepcija bei choreografija daug svarbesnė už filmo istoriją, kurią, regis, dažnai užgožia nuostabaus grožio epizodai. Todėl filmą galima žiūrėti ir nesigilinant į gana sudėtingą intrigą.

Garsus amerikiečių prodiuseris ir režisierius Edwardas Zwickas „Pasipriešinimą“ (TV3, 12 d. 21.30) filmavo Lietuvoje. Pasak Zwicko, „šiaurietiška šviesa leido sukurti monochromišką vaizdą, kuris pabrėžė miške tvyrančią tamsą, samanų drėgmę ir nepastebimą dangų - būtent tokios ir buvo filmo herojų gyvenimo realijos“. Režisierius nusprendė perkelti į ekraną brolių Bielskių istoriją. Antrojo pasaulinio karo metais Baltarusijos miškuose jie būrė partizanų būrius, statė slėptuves, vėliau pavadintas miško Jeruzale (čia veikė net mokyklos), ir kovojo su vokiečiais bei vietiniais kolaborantais. Būriai išgelbėjo nuo Holokausto tūkstančius žydų. Bielskių istorija ir partizanų didvyriškumas paneigia ne vieną vėlesnį mitą apie mirčiai nesipriešinusius žydus. Broliai, kuriuos filme suvaidino Danielis Craigas, Lievas Schreiberis ir Jamie Bellas, buvo sudėtingos ir nevienprasmiškos asmenybės. Deja, Zwickas nusprendė nesipriešinti panašios tematikos holivudinių filmų schemoms, todėl „Pasipriešinime“ brolių Bielskių istorija pasakojama nesigilinant į istorines detales, supaprastinant ir pabrėžiant tik brolių ir viso žydų pasipriešinimo didvyriškumą. Nežinau, ar tai įvyko sąmoningai, bet tie, kurie atsimena sovietinius filmus apie partizanus, žiūrėdami „Pasipriešinimą“ patirs ne vieną nostalgišką déjâ vu.

Jūsų -

Jonas Ūbis

„7 meno dienos“ Nr.44 (920), 2010-12-10