Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Mūsų laikų didvyriai


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Vampyro šešėlis“
Nors kinas egzistuoja tik šiek tiek daugiau nei šimtą metų, jo istorija kupina legendų. Viena iš jų susijusi su Friedricho Wilhelmo Murnau filmu „Nosferatu, siaubo simfonija“ (1922). Reklamuojant filmą, kurio pagrindinis herojus buvo vampyras, pasitelkta užuomina, esą „Nosferatu“ vaidina tikras vampyras.

Šią reklamos sukurtą legendą ir prisiminė amerikiečių režisierius E. Elias Merhige’as. Jo 2000 m. filmas „Vampyro šešėlis“ (LTV, 21 d. 22. 45) pasakoja „Nosferatu“ kūrimo istoriją. Vampyrą grafą Orloką suvaidinęs aktorius Maxas Schrenkas (beje, Maxo Reinhardto mokinys, jo teatro aktorius ir visai ne toks jau nežinomas, kaip kad teigia filmo autoriai) filme tapo tikru vampyru (Willem Dafoe), kuriam režisierius Murnau (John Malkovich) pažada filmavimo pabaigoje leisti paragauti gražuolės žvaigždės Gretos kraujo. Murnau buvo vienas iš svarbiausių vokiečių kino ekspresionizmo kūrėjų. Jis sukūrė 22 filmus, iš kurių iki mūsų dienų išliko, ko gero, tik pusė, ir mirė Holivude vos keturiasdešimt dvejų, bet iki šiol laikomas vienu originaliausių kino vizionierių. Net palyginti paprastą istoriją Murnau sugebėdavo prisodrinti intensyvios, nerimą žadinančios atmosferos. Kita kino legenda istorikas ir teoretikas Siegfriedas Kracaueris tvirtino, kad besižavintis antgamtinėmis galiomis Murnau turėjo polinkį nutrinti fakto ir fikcijos ribas, kad realybė jo filmuose visada panardinta į sapnus ir nuojautas.

„Vampyro šešėlis“ ir pasakoja apie tą režisieriaus obsesiją, apie jo siekį sukurti nuosavą kino stilių, kuris vėliau įkvėpė ne vieną kino kūrėjų kartą ir nepamirštas iki šiol. Merhige’as pasakoja savo istoriją, stengdamasis kuo kruopščiau restauruoti ekspresionizmo ir Murnau „Nosferatu“ stilių, prisimena XX a. madingą teoriją apie vampyrišką menininko prigimtį, bet rezultatas – gana abejotinas. „Vampyro šešėlis“ – manieringas filmas, net, sakyčiau, savotiškas pratimas ekspresionizmo tema.

 

Dar vienas šios savaitės filmas, kurio pagrindas – realūs įvykiai, yra Billy Ray’aus „Išdavystė“ (BTV, šįvakar, 19 d. 21 val.). Pagausėjusių skandalų su rusų šnipais fone jis visai aktualus, nors ir prikelia keliolikos metų senumo istoriją. Filmas pasakoja apie vieną įtakingiausių KGB užverbuotų šnipų – aukštą CŽV pareigūną Robertą Hansseną, kuris, beje, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir dabar atlieka bausmę. Patvirtinti bendradarbių įtarimus, kad Hanssenas yra „kurmis“, buvo pavesta jaunam agentui Ericui O’Neillui. Jis dalyvavo ir kuriant „Išdavystę“, buvo filmo konsultantas. Pagrindinius vaidmenis suvaidino Ryanas Philippe’as ir Chrisas Cooperis. Pastarasis tvirtina, kad Hanssenas – sudėtingiausias ir prieštaringiausias iš visų jo vaidintų personažų. Vidiniais šnipo prieštaravimais žavėjosi ir filmo režisierius. Pasak jo, Hanssenas – didžiulio proto, bet kartu siaubingas, sėjantis nerimą žmogus. Pasak liudininkų, susidūrę su įdėmiu Hansseno žvilgsniu žmonės liaudavosi pasitikėti savimi.

 

Sakoma, kad šunys ir jų šeimininkai laikui bėgant neišvengiamai supanašėja. Man regis, panašiai vyksta tarp kino ir realybės. Pastaraisiais metais realybė vis dažniau primena prastą filmą. Juk tai, kas darosi Seime, tikrai nepavadinsi gera komedija. Rusų šnipė Anna Chapman taip pat labiau primena garsiųjų Bondo merginų parodiją. Gal todėl lieka vis mažiau grynų komedijų ir parodijų. Todėl siūlau prisiminti 1974 m. čekų režisieriaus Vaclavo Vorličeko komediją „Kaip nuskandinti daktarą Mračeką?“ (LTV2, 24 d. 19.05). Jos herojai – vandeniai. Garbių vandenių Vodičkovų atžala Jana baseine išgelbsti skęstantį Mračeką. Ji nežino, kad į aną pasaulį Mračeką pasiuntė jos šeima, vadovaujama despotiškojo Vasermano. Pasirodo, būtent valdininkas Mračekas sumanė perkelti Vodiškovus iš drėgno namo Vltavos pakrantėje į blokinį namą su centriniu šildymu. Gerai suprantu Vodičkovus. Mano namuose prie karštų radiatorių prisiliesti net pavojinga, nors už lango – vis dar šiltas ruduo.

 

Pasakiška, tik ne tokia linksma atmosfera ir Scotto Manno 2009 m. filme „Turnyras“ (BTV, 24 d. 21 val.). Jo herojai – profesionalūs žudikai, kurie kas septynerius metus susitinka kokiame nors Anglijos mieste. Jų turnyro sąlygos nesikeičia, nugalėtojas gauna 10 milijonų dolerių ir geriausio pasaulio žudiko titulą. Bet kas atsitinka, kai į žaidynes patenka visai atsitiktinis žmogus? Neapsimetinėsiu, kad man įdomus siužetas ar raumeningasis Vingas Rhamesas. Mane sudomino pagrindinį vaidmenį „Turnyre“ kuriantis puikus britų aktorius Robertas Carlyle’as, kuris vis rečiau pasirodo didžiajame kine.

 

Amerikiečiai didelę ateitį žada rusų kilmės Antonui Yelchinui. Jano Pollo filme „Čarlio Bartleto išdaigos“ (BTV, 23 d. 21 val.) jis vaidina turtingą paauglį Čarlį, kuris bando prisitaikyti prie naujos mokyklos ir suprasti šioje institucijoje galiojančią hierarchiją. Vaikinas taip į ją įsijaučia, kad pradeda atlikti kažką panašaus į psichologo funkcijas.

 

Vertybės – ne tik psichologų, bet ir kino „arkliukas“. Šią savaitę televizija suteiks galimybę palyginti lietuviškas vertybes. Tiksliau, dvi lietuviškų vertybių epochas. Praėjusią ir naują. Pirmoji rodoma 1984 m. pagal Raimondo Kašausko apysaką „Žaliuojančios kalvos“ sukurtame Marijono Giedrio filme „Sūnus palaidūnas“ (LTV, 20 d. 18.45). Jame atsispindi tradicinis lietuvių kultūrai miesto ir kaimo susidūrimas. Pernai ekranuose pasirodęs Emilio Vėlyvio „Zero 2“ (LNK, 21 d. 23.35) idealiai perteikia pataraisiais dešimtmečiais sparčiai ir veiksmingai masinės kultūros suformuotą naują lietuvių pasaulėžiūrą. Vėlyvis mūsų laikų didvyriais rodo prokurorus ir masinės kultūros aptarnavimo sferos darbuotojus. Deja, jis, matyt, teisus.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.41 (917), 2010-11-19

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

SGPIifVbMHOjuflcZsG, 2011-05-04 21:48

That’s really shrwed! Good to see the logic set out so well.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti