Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
KINAS

Noriu į Provansą


Krėsle prie televizoriaus


Jonas Ūbis

Share |
„Mano vaivorų naktys“
Provanse buvau tik kartą. Rugsėjo pabaigoje, kai taip sunku susitaikyti su mintimi, jog prieš akis – ilga žiema. Manau, kad Provansas – viena tų vietų, kur malonu gyventi.

Taip mano ir Peteris Mayle’as, kuris metė puikią karjerą Londone ir nusprendė persikelti į Provansą. Rašyti knygas. Knygos tapo bestseleriais. Vieną jų į ekraną perkėlė senas Mayle’o pažįstamas, su kuriuo kadaise Londone jie kūrė videoklipus, – Ridley Scottas. Matyt, jis taip pat kartais svajoja pabėgti nuo visokių gladiatorių ar holivudų ir gyventi taip, kaip liepia širdis. Antraip jo filmas „Geri metai“ (TV3, 25 d. 22.30) nebūtų toks nuoširdus, linksmas ir geras. Filmo herojus Maksas (žinoma, Russellas Crowe) Londone turi viską. Jis valdo pulkus biržos maklerių ir gali per kelias minutes uždirbti milijoną. Makas turi apartamentus prie Temzės, bet, būkime atviri, kartais nuobodžiauja. Iš gyvenimo rutinos Maksą pažadina skambutis. Mirė seniai nematytas dėdė. Liko dvaras Provanse. Maksas nori kuo greičiau parduoti nekilnojamąjį turtą ir grįžti atgal. Bet jei taip atsitiktų, filmas baigtųsi neprasidėjęs. Bastydamasis po apleistą dvarą, Maksas suvokia, kad prabėgo pusė gyvenimo. Ir kad reikia kažką keisti.

 

Iš savo patirties žinau, kad kai man kyla panašios mintys, pradedu kažką keisti aplink save – perstatau baldus ar perdėlioju knygas lentynose. Save pakeisti sunkiausia. Panašiai ir Maksas. Jis imasi apleisto dvaro ir, siekdamas paversti jį pavyzdiniu, keičiasi pats. Filmo autoriai nesigriebia jokių katastrofų, nelaimingų meilių ar dar kokių nors tragedijų. Tiesiog rodo, kaip žmogus imasi iš pirmo žvilgsnio beprasmiškų žygių, kaip pamažu pradeda mėgautis gyvenimo malonumais, nustoja galvoti apie skubius darbus ir vis dažniau juokiasi.

 

„Geri metai“ yra komedija, todėl atsipalaidavimo atmosfera užburianti ir jauki. Čia jums ne beviltiškai rimtas Andriaus Mamontovo personažas Polas iš filmo „Amaya“. Abu filmai iš esmės apie tą patį. Bet nuo manieringojo Mamontovo norisi bėgti kuo toliau, o su Maksu pasilikti kuo ilgiau.

 

Ar pastebėjote, kad daugumos šiuolaikinių filmų herojai stengiasi pabėgti kuo toliau nuo namų, artimųjų? Pirmasis JAV kurtas Wong Kar-wai filmas „Mano vaivorų naktys“ (LTV, 25 d. 21 val.) rodo merginą Elizabet (Norah Jones), kuri nusivylė gyvenimu, pasijuto išduota mylimojo, todėl nusprendė pakeliauti po Ameriką, kol užgys širdies žaizdos. Nepagydomų žaizdų nėra, tad pamažu Elizabet pradeda bendrauti su įvairiais žmonėmis, o šie padeda jai įžengti į naują gyvenimo etapą. Atrasti kelią, vedantį tiesiai į meilę. Siužetas paprastas, net banalus, bet Wong Kar-way man yra vienas didžiausių šiuolaikinio kino magų. Kai prisimenu sceną iš jo „Čiunkingo ekspreso“, kur vienišas personažas kalbasi su muiliuku, kaskart nugara nueina pagaugais. Elizabet istoriją režisierius perpina skubančių traukinių ir laikrodžių vaizdais, be kurių jo filmai būtų ne jo, taip pat čia rasime ir visus kitus jo stiliaus bruožus – netikėtus kameros rakursus, sulėtintą ir pagreitintą laiką, nervingą montažą, erotizmo kupiną atmosferą, melancholiją ir net „Meilės laukimo“ muzikinę temą. Šis filmas – tarsi visų ankstyvųjų Wong Kar-wai šedevrų mišinys, bet man tai netrukdo džiaugtis jo grožybėmis.

Dar vienas sugebantis paguosti filmas – Johno Carney muzikinė drama „Kartą“ (LTV, 26 d. 23 val.). Jis perkels į šiuolaikinį Dubliną. Miesto gatvėse susitinka du jauni žmonės – gatvės muzikantas (grupės „The Frames“ narys Glenas Hansardas) ir emigrantė gėlių pardavėja iš Čekijos (dainininkė ir pianistė Marketa Irglova). Mergina svajoja apie nuosavą fortepijoną. Abu herojai – talentingi muzikai, abiejų širdys sulaužytos, abu nori pakeisti savo gyvenimą. Ir jiems tai pavyks, kai abu įrašys plokštelę. Šis pigus, iš pradžių net neplanuotas rodyti kino teatruose filmas išgarsėjo Sandanso festivalyje gavęs žiūrovų prizą.

 

Iš senesnių filmų rekomenduoju prisiminti du. Vienas geriausių Holivudo „auksinio periodo“ režisierių Frankas Capra savo filmais taip pat stengėsi paguosti žmones, įdiegti jiems mintį, kad reikia tikėti svajonėmis ir stengtis padėti kitiems. „Gyvenimas nemielas“ (LTV2, šįvakar, 24 d. 21.50) sukurtas jau režisieriaus gyvenimo pabaigoje, kai didieji šlovės metai buvo praeityje. Tai taip pat muzikinė kino komedija ir pirmasis spalvotas Capros filmas. Jo žvaigždės – Frankas Sinatra bei pirmuosiuose gangsterių filmuose 4-ajame dešimtmetyje išgarsėjęs Edwardas G. Robinsonas. Sinatra vaidina našlį, turintį finansinių problemų. Jis kreipiasi pagalbos į turtingą brolį. Šis sugalvoja planą, kaip atvesti lengvabūdį giminaitį į protą...

 

Bernardo Rose’o 1992 m. „Bitininkas“ (TV3, šiąnakt, 24 d. 2.15) – tai vienas pirmųjų siaubo filmų apie miesto legendas. Studentė Helen (Virginia Madsen) nusprendžia rašyti darbą apie vietos mitus ir legendas. Viena jų byloja apie Bitininką, kuris pasirodo kaskart, kai penkis kartus priešais veidrodį ištari jo vardą. Suprantama, kad Helen netiki visomis baisybėmis, bet netrukus mieste prasideda paslaptingos žmogžudystės. Išvada viena – reikia kuo mažiau kalbėtis su veidrodžiu.

 

Jūsų –

Jonas Ūbis


„7 meno dienos“ Nr.33 (909), 2010-09-24

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

WwSRiemOOOftPa, 2012-01-09 11:47

You've hit the ball out the park! Inrcdeible!

xkTrrRhepj, 2011-05-03 11:18

With the bases loaded you stucrk us out with that answer!

šiaip, 2010-09-24 14:30

Žiūrint filmą "Mano vaivorų naktys", dažnai susidaro įspūdis, kad tai autoparodija. Suėdė žmogų Amerika, suėdė... Kad filmas prastas, tiek to, bjauriau, kad pretenzingas ir nuobodus.

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti