7 meno dienos > Nr. 4 (926), 2011 sausio 28 d.

DAILĖ

Karilė Nefaitė

Versija spausdinimui
Skaityti komentarus (12)

Nicolas Grospierre. Iš ciklo „Hydroklinika“ (Druskininkų gydykla). 2004 m.

Sausio pradžioje Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo trečiasis Architektūros pokalbių fondo organizuojamas paskaitų ciklas „Show off: reginio architektūra“. Antrąją ciklo paskaitą „Pasiklydęs architektūroje“ skaitė šveicarų kilmės menininkas Nicolas Grospierre. Lenkijoje gyvenantis kūrėjas fiksuoja sovietmečio moderniosios architektūros palikimą, įtraukdamas ir ne vieną Lietuvos pastatą. Greta dokumentinės fotografijos menininkas kuria įvairias instaliacijas, susietas sukolektyvine atmintimi, manipuliuoja begaline erdve, cikliškumu, žaidžia fikcijos ir realybės kategorijomis. 11-oje Venecijos architektūros bienalėje Nicolas Grospierre gavo „Auksinio liūto“ apdovanojimą.

Paskaitoje teigėte, kad esate pasiklydęs labirinte. Žiūrint į Jūsų sovietinę architektūrą įamžinusias nuotraukas, susidaro įspūdis, jog klaidžiojate ne tik vietos, bet ir laiko labirintuose. Gimėte Šveicarijoje ir atvykote į Lenkiją 1999 metais, taigi nebuvote sovietinės architektūros klestėjimo, funkcionavimo laikotarpiu. Koks Jūsų asmeninis santykis su šiuo laiku, kurio palikimą fotografuojate? Kaip Jūs, subrendęs kitoje sienos pusėje, šį palikimą...

Plačiau >>

Kietas riešutėlis

Monika Krikštopaitytė

Versija spausdinimui
Skaityti komentarus (7)

Ekspozicijos dalis. Rimvido Jankausko-Kampo kūriniai

Į parodą ėjau bene tris kartus. Ir ne vien tik dėl malonumo, kurį gali justi: išmanus, erdvus eksponavimas kūrinius priverčia išsiskirti ir sužibėti, dideli paveikslų formatai, tiesiog gera tapyba. Kad ir kiek ėjau, vis tiek liko prieštaringumo jausmas, kurio niekaip nesisekė suformuluoti. Kita vertus, rašant apie „Angį“ - nuodingą sutvėrimą, - abejonė, baikštumas, sumišęs su žavėjimusi, yra net privalomi.

Pirmiausia neradau atsakymo, ar tai istorinė muziejinė paroda, pristatanti praėjusio dvidešimtmečio mitologiją, ar šiandienos aktualijų. Tapytojų grupė, susikūrusi 1990 metais, anot anotacijų, anuomet kovojo su tapybos kameriškumu ir dar keliais dalykais (kelių dėstytojų maniera, ideologija, tam tikromis tradicijomis, užsisėdėjimu, savijautos ankštumu). Kiekvienas tai darė individualiai. Kovojo, matyt, ir su dekoratyvumu, bet Vytautas Dubauskas, regis, iš šios kovos...

Plačiau >>

Kunstkamera

Aleksandra Piktytė

Versija spausdinimui
Skaityti komentarus (12)

Nerijus Erminas. „Trofėjus“. 2009 m.
M.Krikštopaitytės nuotr.

Vienas iš geriausių visų laikų bitininkystės ir ekologiškumo šūkių - „Jeigu bitės išnyks nuo žemės paviršiaus, žmonijai gyventi liks ketveri metai“ - priskiriamas Albertui Einsteinui.

Jis mirė 1955, bet viskas, ką jis padarė ir pasakė, yra kruopščiai dokumentuota. Apie bites Einsteinas nesakė nieko. Šią frazę 1994 metų sausį sugalvojo bičių augintojų lobistai, protestuodami prieš medaus iš trečiųjų šalių importo sąlygas ir aukštas cukraus kainas, kurios gerokai pasunkino konkurencines ES bičių augintojų galimybes. Kadangi šiuolaikinis menas yra tikroji etninė kultūra, o racionalizuotas romantizmas „Biosalos“ pavidalu keičia...

Plačiau >>

Susiję numerio straipsniai