Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Grigaliūnas

Atminties dabartis

Laima Kreivytė
Kęstučio Grigaliūno instaliacija „Aš nežinojau, Mylimasai, kad bučiuoju tave paskutinį kartą" LDS Pamėnkalnio galerijoje. G.Jucevičiaus nuotr.
Kęstutis Grigaliūnas yra menininkas, kurio dirbtuvė jau ne vieni metai yra Lietuvos ypatingojo archyvo KGB fondai.

Atvaizdai, sukurti Mirties

Vidas Poškus
Kęstučio Grigaliūno ekspozicijos fragmentas
Kęstučio Grigaliūno „Mirties dienoraščiai“ – tai menininko surinktos ir šilkografijos būdu atspaustos 1940–1941 metais suimtų ir nužudytų (sušaudytų, nukankintų, mirusių lagriuose) politinių kalinių portretinės nuotraukos (padarytos sovietiniuose kalėjimuose), okupacijos metais saugotos KGB (dabar – Lietuvos ypatingame) archyve. Ekspozicija

Paminklai nužudytiesiems

Erika Grigoravičienė
Kęstutis Grigaliūnas. „754 veidai“. 2009 m. Fragmentas
Kęstučio Grigaliūno parodą „Apie Meilę“ sudaro „130 biografijų, 27 portretai, 104 pirštų atspaudai, 754 veidai“ - žmonių, nužudytų Vilniuje 1944-1947 m. ir užkastų Tuskulėnų masinėje kapavietėje, taip pat sovietmečiu išleisto Cicerono veikalo „Tuskulo pašnekesiai“ rusų kalba turinys (pieštuku lietuviškai užrašyti skyrių pavadinimai: „Apie drąsą mirties akivaizdoje“, „Apie skausmo pergalėjimą“, „Apie užuojautą skausme arba nelaimėje“, „Apie aistras“, „Apie savaiminę dorybę“), Severino Vaitiekaus monografijos „Tuskulėnai: genocido aukos ir budeliai“ (2002) įžangos puslapis bei trumpas (Laisvydės Šalčiūtės) tekstas apie meilės Tėvynei sąlygą - meilę artimam.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai