Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Galerija Akademija

Nėra taip, kaip atrodo

Monika Krikštopaitytė
Žygimantas Augustinas. „Jie nusipjaudavo sau galvas“. 2012 m.
Žygimanto Augustino tapyba leidžia grįžti į meno kritikos pradžios (Salonų) laikus, kur Diderot aistringai rūšiavo grūdus nuo pelų (klesti vertinamoji funkcija).

Vientiso Vilniaus vizija

Giedrė Nalivaikaitė
Andrius Surgailis. Iš serijos „Vilnius kaip parkas. Kerša fotografija“
Tik užkopus galerijos laiptais atsiveria 38 platesnės ar siauresnės Vilniaus panoramos. Daugelis parodos fotografijų leidžia pažvelgti į miesto vaizdus nuo aukštesnių kalvų, stačių Neries šlaitų. Tai ne pirmas kartas, kai Andrius Surgailis į miestą žvelgia iš viršaus – iš paukščio skrydžio perspektyvos žiūrėta jau cikle „Vilnius nuo stogo“. Tačiau pirmasis, kai tiek dėmesio skiriama sostinės parkams, arba miestui kaip parkui.

Sraigės ūkas

Laima Kreivytė
Audronė Petrašiūnaitė. „Bandymas įveikti skausmą su Lady Gaga 3“. 2011 m. Laimos Kreivytės nuotr.
Gal reikėjo griebti Gagą už gerklės ir tįsti į pavadinimą. Tačiau nesu nei psichoanalitikė, ne sapnų aiškintoja, kad galėčiau pasakyti, ką reiškia sapnuoti Lady Gagą. Man daug įdomesnis „Akademijos“ galerijoje vykęs menininkių pokalbis. Gaila, kad taip trumpai. Todėl dabar tenka prisiminti kadaise Alfonso Andriuškevičiaus mėgtą rubriką „Apie praėjusias parodas“.

Bonsų efektas

Monika Krikštopaitytė
Gabrielė Gervickaitė. Parodos „Techno kūnai“ fragmentas. Nuotrauka iš 7md archyvo

Smala ir ekspresionizmas

Kęstutis Šapoka
Nesigilinsiu į Tado Vosyliaus parodą pristatančią retoriką ir nemanipuliuosiu naujumu, nes pastaroji kategorija šiais laikais yra viena slidžiausių ir galioja nebent labai siauruose kontekstuose. Solidžiai skambantį pranešimą spaudai ir įspūdingą parodos kuratoriaus Igno Kazakevičiaus pristatymą per atidarymą traktuosiu kaip, matyt, būtiną, pozityvų perspaudimą prodiusuojant jauną menininką.

Gamtos ritmu

Vaida Markevičiūtė
Danguolė Brogienė. „Kelionė į anapus“. 2008 m.
Danguolės Brogienės tekstilės paroda neleidžia pamiršti spalvų jėgos ir gebėjimo žaisti emocijomis. Joje kūriniai kalba apie stichijas ir žiūri į miestą kaip į labirintą. Optinis tekstilės menas maloniai stebina. Darbai tarsi šnekučiuojasi su kitais lietuvių menininkais, kurių kūryboje suskamba panašios formos, koloritas ar net temos. Ar autorė pasako ką nors nauja savo kūryba? Žinoma. Jos braižas savitas.

Dzūkų dienos ir darbai

Kristina Stančienė
Arūnas Baltėnas. Prisėdusios pailsėti moterys gieda. Čepkeliai. 2007 m.
Arūno Baltėno fotografijų ciklas „Dienos ir darbai“ buvo pristatytas dar šių metų knygų mugėje kartu su nauju menininko fotografijų albumu „Šilų dzūkai“. Autentiškus knygoje publikuojamus kaimo žmonių pasakojimus surinko Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoja, etnografė Ona Drobelienė.

Kelionės nepatirto atmintin

Monika Krikštopaitytė
Esther Shalev-Gerz. „Užuolankų g. 25“. 2009 m.
Ar įmanoma užfiksuoti akimirką, beregint virstančią atsiminimu? Vargiai. Kvapai, oro drėgnumas, erdvėje sklandantys garsai, tos dienos jausmas lieka už kadro. Net jei pasitelktum itin jautrią techniką, kaip spaudos pranešime teigiama apie Esther Shalev-Gerz bandymus peržengti užmarštį, pačiupsi geriausiu atveju įspūdžio skverną, gal net perkursi jį taip, kad būtų panašiau į laiko vejamą patirtį. Po kurio laiko vaizdas gali imti atrodyti vis tikresnis. Ar bent likti atspirties tašku, kuris leidžia vėl nerti į grimztantį prisiminimą. O jei atsiminimas ne tavo? Tu apie jį tik žinai arba nuspėji? Kaip tai patirti ir dar parodyti kitam žmogui?

Jo epocha

Kęstutis Šapoka
Stasys Krasauskas. Piešiniai. 1965-1966 m.
Nekyla abejonių, kad Stasio Krasausko kūrybinis palikimas priklauso mūsų dailės aukso fondui ir jo kūrybos retrospektyva „Akademijos“ galerijoje šį faktą patvirtina. Parodoje eksponuojami S. Krasausko eskizai, piešiniai, keletas iliustracijų ciklų ir net itin įdomiai ir naujai parodoje atrodę akademiniai studijų laikų piešiniai (1954-1955).

Kad vienaragis padėtų galvą ant kelių

7 MD
Laura Garbštienė. Iš ciklo „Ką aš turėčiau daryti, kad vienaragis ateitų ir padėtų galvą man ant kelių?“. 2006 m.
Balandžio 27 d. galerijoje „Akademija“ atidaroma paroda. Jos kuratorė Kornelija Česonytė kalbina autorę.

Grafika 77

Vidas Poškus
Mikalojus Povilas Vilutis. „Kapitonas“. 1977 m.

Suknelė kaip alibi

Monika Krikštopaitytė
Raimundas Sližys. Autoportretas su suknele. 1997 m. J. Anieliaus nuotr.
Tapytojas Raimundas Sližys nuo 1992 metų personalines parodas rengdavo kasmet (su retomis išimtimis, kurias kompensuodavo kitais metais). Iš to galima padaryti išvadą, kad menininkui būdingas nuoseklumas.

Užsimerkti priešais fotografiją

Agnė Narušytė
Alvydas Lukys. Be pavadinimo. Nuotrauka iš fotografo archyvo
Ką iš tikrųjų matai, girdi, jauti, kai apsėda déjâ vu? Ar tai, kas buvo, ar tai, kas yra, bet tik atrodo, kad buvo?

Besiblaškantis Lietuvoje

Rasa Barčaitė
Paulius Normantas. Nuotrauka iš parodos „Laisvas vėjas Rytuose“ galerijoje „Akademija“
Paulius Normantas Lietuvoje - retas svečias. Menininkas jau daug metų keliauja po Aziją - lankosi Tibete, Indijoje, Indonezijoje, Birmoje, Tailande, Vietname, Kambodžoje... "Akademijos" galerijoje fotografas eksponavo darbus iš 1993-2007 metų kelionių. Vis dėlto aprašant parodą nesusilaikiau nepažvelgusi į ją iš skirtingų pusių: mane domino ir pačios eksponuotos fotografijos, ir jų pateikimas.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai