Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Juocevičiūtė

Abstrakti grafika įvairiomis priemonėmis

Eglė Juocevičiūtė
Vidmina Stasiulytė. Instaliacijos „Homo“ fragmentas. 2012 m. J.Lapienio nuotr.
Kai kuratoriai ar galerininkai eksponuoja grupinę parodą, sudarytą iš įvairiomis priemonėmis sukurtų darbų, daugiausiai laiko užima atskirų darbų sujungimas į vizualias ir idėjines grupes bei šių darbų grupių jungčių ir ribų nustatymas.

Pasakoti architektūrą

Eglė Juocevičiūtė
Ekspozicijos fragmentas G. Jucevičiaus nuotrauka
Paroda apie architektūrą yra labai komplikuotas reikalas. Geriausiu (kuratoriams istorikams) atveju rodomi pastatų eskizai, brėžiniai, vizualizacijos, maketai ir fotografijos.

Vaizduotės atmintis

Eglė Juocevičiūtė
Alex Cecchetti. Performanso-filmavimo „Baimėj ir nuostaboj“ fragmentas. 2012 m. Virginijos Januškevičiūtės nuotrauka
Alex Cecchetti paroda „Baimėj ir nuostaboj“ veikė Šiuolaikinio meno centre nuo vasario 17 d. iki kovo 18 d. ir yra edukacinio „projekto“ dalis. Ar tas projektas kažkur parašytas ir suplanuotas, sunku pasakyti, bet kryptis gana aiški. Kuratorės Virginija Januškevičiūtė, Monika Lipšic, Inesa Pavlovskaitė.

Atvira ir prieštaringa

Eglė Juocevičiūtė
Renzo Piano ir Richardo Rogerso Pompidou centras Paryžiuje. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Muziejams skirti metai ir besikuriančios iniciatyvos siūlo plačiau paanalizuoti dabarties muziejaus sampratas. Pristatome dar vieną tekstą iš Modernaus meno centro (www.mmcentras.lt) leidinio „Vieno muziejaus istorija. I dalis“.

Kas įsiminė 2011 metais dailėje

7 MD
Viena iš kuratorių Eglė Mikalajūnė pristato parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“.
Tai jokiu būdu nėra ilgo tiriamojo darbo rezultatai (objektyvūs topai), o greičiau atminties improvizacijos (savotiškas jam session). Menotyrininkai buvo paprašyti rimtai arba vardan smagumo patyrinėti atmintį, pamėgint išskirti šių metų atradimus, parodas, menininkus(-es), knygas, tekstus, įvykius, meno kritikus(-es), mintis, diskursus, jei norėtųsi – nesąmones, lūkesčius, prieštaravimus, stebuklus, anotacijas, TV laidas, komentarus – tiesiog metų įspūdžius. Punktai buvo surašyti daugiau tam, kad sužadintų atmintį. Tačiau buvo galima jų ir visai nepaisyti. Dėkojame visiems įsitraukusiems!

Nepažįstami keistumai

Eglė Juocevičiūtė
Flo Kasparu. Kadras iš videofilmo „21.05.09“
Paryčiais tuščios Talino gatvės ir po jas lakstantis baltas žirgas. Ir istorija apie tas naktis ir dienas, kai kažkur dingsta visi žmonės, apie žmonių bejėgystę prieš sistemą, tamsą ir aklumą, bei iš hipodromo arklidžių išleistus žirgus.

Kūryba kaip nedaloma visuma

Eglė Juocevičiūtė
Parodos „Vytautas Šerys. Retrospektyva" vaizdas, Nacionalinė dailės galerija, 2011 m. Tomo Kapočiaus nuotrauka
Atrodo, pirmą kartą per trumpą mano rašeivos būtį niekas, ką parašysiu, nepadės kam nors perprasti meno kūrinių. „Rišli, bet ne racionali“, – rašė Aleksandra Aleksandravičiūtė 1998 m. apie Vytauto Šerio (1931–2006) tapybinių kompozicijų sandarą.

Kodėl jie vis dar „nemeta“ grafikos?

7 MD
Linas Bražiūnas. „Pasivaikščiojimas beržyne“. 2011 m. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka
Prieš parodos atidarymą savaitraštyje „7meno dienos“ paskelbtas dviejų iš penkių parodos kuratorių Igno Kazakevičiaus ir Vido Poškaus (kiti – Jurga Minčinauskienė, Kristina Stančienė, Arvydas Žalpys) pesimistiškas pokalbis apie tai, kad šiuolaikinės grafikos nėra, sukėlė neaiškumo jausmą.

Be veikėjų

Eglė Juocevičiūtė
Ugnius Gelguda. Iš „Kriminalinių peizažų“ serijos „Gyvenimą nuo mirties skyrė trys sekundės“. 2011 m.
Tokį tirštą mišką, kokį galima pamatyti Ugniaus Gelgudos fotografijoje „Byloje artėja atomazga”, pastarąjį kartą mačiau ant galerijos sienos 2007 metais, kai parodoje „1907:2007. Privatūs pokalbiai“ („Vartai“) buvo eksponuojamos fotografijos iš Artūro Railos projekto „Žemės galia“.

Atvaizdo prigimtis

Eglė Juocevičiūtė
Žurnalas „NOVA“. 1969 m. spalis, straipsnis „Žmonės, įsitikinę, kad jie panašūs į kitus“ © 1969 The Estate of Diane Arbus, LLC
Kai sužinojau apie šią Diane Arbus skirtą parodą, mane šiek tiek nustebino vietos neatitikimas ar, tiksliau, institucijos, kurioje ji bus rodoma. Pavadinimas nuskambėjo dailėtyrininkiškai-muziejiškai.

Gegužės 7 – vienos dienos renginys

7 MD
Vileišių rūmai. 1956 m. Nuotrauka iš LLTI mokslinės bibliotekos fototekos
Trys nepriklausomos kuratorės: Danutė Gambickaitė, Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, bendradarbiaudamos su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, rengia vienos dienos projektą-dedikaciją.

Nenustygstančios vietoje erdvės

Eglė Juocevičiūtė
Žilvinas Kempinas. „Kolonos“. 2006 m.
Britų architektūros kritikas Rayneris Banhamas 1969 m. knygoje „Gerai suvaldytos aplinkos architektūra“ („The Architecture of the Well-tempered Environment“) išskyrė dvi erdvės rūšis: apribota (bounded space) ir energetinė (power-operated space).

Lygintuvas kaip portalas į tekstilės pasaką

Eglė Juocevičiūtė
Remigijus Praspaliauskas. Kadras iš videofilmo „Dailusis čiuožimas“. 2006 m.
Yra keletas reiškinių, kuriuos galime įsivaizduoti išgirdę žodį „tekstilė“. Šįkart palieku nuošalyje utilitarią šios disciplinos prigimtį ir turiu galvoje vien tik meninę tekstilę. Priklausomai nuo įsivaizduojančiojo, ir tokia „tekstilė“ gali būti daugiaveidė: pavyzdžiui, didžiulis kokią nors alegorinę sceną vaizduojantis gobelenas arba audinys, kuriame modernistiškai eksperimentuojama tiek klasikinėmis audimo technikomis, tiek vaizdo kompozicija. Abiem atvejais tekstilė išlieka plokščia ir mėgdžioja estetines tapybos naujoves.

Proveržis nepastebėtas

Danutė Gambickaitė
Jonas Aleksiejus. „Tas-pats". 2009 m.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai