Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Stančienė

Stiklo gyvenimas verda

Kristina Stančienė
Algirdas Dovydėnas. Mergelės Marijos bažnyčios Nidoje vitražai. Fragmentas. 2008 m.
2012 m. gegužės 17–18 d. Sanderlando (Didžioji Britanija) universiteto nacionaliniame stiklo centre įvyko tarptautinis simpoziumas, skirtas šiuolaikinio architektūrinio stiklo problematikai. Susirinko šios meno srities meistrai iš viso pasaulio. Lietuvai simpoziume atstovavo žinomas lietuvių vitražo ir stiklo menininkas, pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas prof. Algirdas Dovydėnas. Ta proga su profesoriumi kalbamės apie simpoziumą ir kūrybą.

Vietoje ir laiku

Kristina Stančienė
Vytautas Tomaševičius. Iš serijos „Pranašu nebūsi“. 2011 m.
Jau trečią kartą kasmet vis gražėjančioje Užutrakio dvaro sodyboje vyksta projektas „Menamos istorijos“. Priminsiu – pirmoji projekto paroda, surengta 2010 m., buvo skirta interjerui – menininkai tąkart „pasidalino“ Užutrakio dvaro erdves ir tarsi replikavo joms, vietos istorijai savo kūriniais. Antroji, vykusi pernai, buvo skirta peizažo temai, o kartu paminėjo parko kūrėjo Fransua Andre mirties šimtmetį.

Skirtumai ir sutapimai

Kristina Stančienė
Birutė Zokaitytė. „Nuoširdumas I“. 2012 m.
Įprasta, kad paroda, ypač grupinė, yra tam tikra kolektyvinė manifestacija, reakcija į kokią nors idėją, temą (žinoma, jei nekalbame apie „Plekšnės“ klubą ar panašius susivienijimus, ataskaitines parodas, kuriose svarbu tiesiog pasirodyti). Ši ekspozicija sudaro atvirkščią įspūdį – jokios temos, jokios koncepcijos, tik daugybė skirtingų mąstymo krypčių, nuorodų – nuo Mažosios Lietuvos ar senovės Graikijos istorijos iki šiuolaikinių artefaktų ir net zoologijos.

Pakeliui į abstrakciją

Kristina Stančienė
Pranas Gailius. Iš ciklo „Liuksemburgo sodai“. 1952–1958 m.
Trečią kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išeivijos dailininko Prano Gailiaus kūryba svečiuojasi gimtinėje. Šįkart galerijoje „Kunstkamera“ pristatomi ankstyvieji Gailiaus darbai – gaiviomis spalvomis, ekspresyvia tapysena trykštantis ciklas „Liuksemburgo sodai“, sukurtas 1952–1958 metais.

Profesoriaus perukas ir glotnios kaimynų galvos

Kristina Stančienė
Brigitta Ahlin, Sirkka Lehtonen. „POW“. 2009 m. Kati Kerstna. „Wells“. 2008 m.
Meninis stiklas – toks archajiškas, retas ir primirštas reiškinys šiuolaikinėje lietuvių dailėje, kad užklupti netikėtai vargiai ar išvardintume bent kelis jo atstovus, technikas, o juolab – konkrečius kūrinius.

Paprastas pasakojimas

Kristina Stančienė
Valentinas Pečininas. Iš ciklo „Saukų šeimos portretas“. 2012 m.
Manau, pristatant Panevėžyje veikiančią fotografijų parodą labiausiai tinka nepretenzingas, paprastas pasakojimas.

Kas įsiminė 2011 metais dailėje

7 MD
Viena iš kuratorių Eglė Mikalajūnė pristato parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“.
Tai jokiu būdu nėra ilgo tiriamojo darbo rezultatai (objektyvūs topai), o greičiau atminties improvizacijos (savotiškas jam session). Menotyrininkai buvo paprašyti rimtai arba vardan smagumo patyrinėti atmintį, pamėgint išskirti šių metų atradimus, parodas, menininkus(-es), knygas, tekstus, įvykius, meno kritikus(-es), mintis, diskursus, jei norėtųsi – nesąmones, lūkesčius, prieštaravimus, stebuklus, anotacijas, TV laidas, komentarus – tiesiog metų įspūdžius. Punktai buvo surašyti daugiau tam, kad sužadintų atmintį. Tačiau buvo galima jų ir visai nepaisyti. Dėkojame visiems įsitraukusiems!

Dvasingumo paieškos

Kristina Stančienė
Jurga Ivanauskaitė. „Sapnai apie Tibetą (arba Atsisveikinimas su Dharamsala)“. 1994 m.
Rašytojos atminimui skirtoje parodoje ji pristatyta kaip dailininkė. Atskleista iki šiol mažiau žinota jos kūrybos dalis, tikriau – nupiešti, nutapyti žodžiai, mintys, patirtys. Ši sąsaja stipri ne tik dėl to, kad ne vieną menininkės romaną iliustruoja jos pačios sukurti paveikslai. Jurgos Ivanauskaitės herojai, kelionių įspūdžiai, Rytų religijų patirtis čia tiesiog rado dar vieną pavidalą, labiau apčiuopiamą nei tekstuose.

Dvasingumo paieškos

Kristina Stančienė
Jurga Ivanauskaitė. „Sapnai apie Tibetą (arba Atsisveikinimas su Dharamsala)“. 1994 m.
Rašytojos atminimui skirtoje parodoje ji pristatyta kaip dailininkė. Atskleista iki šiol mažiau žinota jos kūrybos dalis, tikriau – nupiešti, nutapyti žodžiai, mintys, patirtys. Ši sąsaja stipri ne tik dėl to, kad ne vieną menininkės romaną iliustruoja jos pačios sukurti paveikslai. Jurgos Ivanauskaitės herojai, kelionių įspūdžiai, Rytų religijų patirtis čia tiesiog rado dar vieną pavidalą, labiau apčiuopiamą nei tekstuose.

Vaikystės mitų griovėjas

Kristina Stančienė
Į jau tris dešimtmečius Lenkijoje gyvenančio Stasio Eidrigevičiaus kūrybą pastaruoju metu nukrypo įdėmūs Lietuvos dailėtyrininkų, kuratorių žvilgsniai. Šių metų balandį Nacionalinėje dailės galerijoje surengta retrospektyvinė menininko paroda, o visai neseniai, spalio 20 d., NDG pristatytas jo kūrybos albumas „Stasys" (išleido LDS leidykla „artseria", knygos sudarytojos - Erika Grigoravičienė ir Ramutė Rachlevičiūtė, dailininkas – Jokūbas Jacovskis).

Nuo objekto prie proceso

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Laura Pold. „Lova“. 2010 m.
Vis augantis jauniems tapytojams skirtas konkursas „Jaunojo tapytojo prizas" kasmet sulaukia dėmesio ir diskusijų. Konkursinis reprezentavimo pavidalas skatina kalbėti ne tik apie jaunus menininkus, bet ir apie konkurso funkcijas Lietuvos tapybos kontekste. Pasibaigus jau trečiam konkursui, nuomonėmis dalinasi menininkai ir menotyrininkės.

Refleksijos beieškant

Monika Krikštopaitytė
Vygantas Paukštė. „Plauna galvą“. 1999 m. Iš Modernaus meno centro archyvo
Kadangi politikai daugiau nei kultūros bendruomenė viešai kalba apie kultūros įvykius, „7 meno dienos" nusprendė inicijuoti diskusijos pradžią apie Modernaus meno centrą tarp dailės profesionalų.

Tarp fantastikos ir dokumentikos

Kristina Stančienė
Edmundas Saladžius. Iš ciklo „Vizijos”. 1987-1989 m.
Seniai matyto žymaus grafiko parodoje – iki šiol viešai nerodyti piešiniai iš 1986–1993 m. sukurtų ciklų „90-ieji“, „Šunys“, „Kauno vaizdai“, „Vizijos“. Ši paroda – puiki proga tiesiog pasigrožėti tradicinėmis meninės kūrybos vertėmis – virtuozišku piešiniu, įtaigiomis kompozicijomis, formomis, figūromis. Joks atradimas, tačiau „mažosios“ žinomų menininkų kūrybos formos, kaip antai laisvas, eskiziškas piešinys, dažnai atskleidžia daugiau nei „rimtieji“ kūriniai – leidžia suprasti vaizdinio atsiradimo ir jo transformavimo mechanizmus.

Valiūkiška šypsena ir „weltschmerz’o” liūdesys

Kristina Stančienė
Parodos „Arbit Blatas. Sugrįžimas į tėvynę“ ekspozicija Nacionalinėje dailės galerijoje. Tomo Kapočiaus nuotrauka
Neemijos Arbit Blato (1908–1999) gyvenimas ir gausi, įvairialypė kūryba Lietuvoje iki šiol žinota tik fragmentiškai.

Keli žvilgsniai į tapybos klasiko atminimą

Kristina Stančienė
Justinas Vienožinskis. „Lietuviška sodyba“. Dačiūnai. 1927 m. Nuotrauka iš LDM archyvo
Įvairiuose šiai ypatingai progai skirtuose renginiuose prisimenama neeilinė Justino Vienožinskio asmenybė, plati ir įvairiapusė jo veikla: tapytojo, dailės kritiko, pedagogo, organizatoriaus. J. Vienožinskį šiandien pelnytai laikome Kauno meno mokyklos kūrėju, vienu svarbiausių nacionalinės lietuvių dailės formuotojų.

Du dešimtmečiai mokymosi

Kristina Stančienė
Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos mokiniai
Šiemet buvo parengta ir išleista knyga „Atvira pažinimo erdvė“ (leidykla „Inter Se“) siekia apibendrinti per dvidešimt metų sukauptą Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos veiklos patirtį – mokytojų darbo metodus ir mokinių įspūdžius, solidžius renginius ir jaunatviškus šėliojimus. Knygos sudarytojos – Malvina Vilimienė ir Nijolė Nevčesauskienė.

Sukūrusi save

Kristina Stančienė
Elvyra Kairiūkštytė (1950-2006) - talentinga grafikė, kartu - tikra lietuvių dailės marginalė.

Kad užsimegztų kalba

Kristina Stančienė
Algimantas Švėgžda. Einantis jaunuolis. 1975. Kart., temp., al., 170x75 cm. Lietuvos dailės muziejus
Atsidarius kokiai nors svarbesnei parodai, ji paprastai būna geriau ar blogiau aprašoma, t.y. susilaukia interpretacijos, įvertinimo. Algimanto Švėgždos (1941-1995) kūrybos paroda Nacionalinėje galerijoje - viena iš tų, kuri neabejotinai bus paminėta, aprašyta įvairiuose leidiniuose „privaloma tvarka“.

Tiesiog tapyba

Kristina Stančienė
Jonas Zagorskas. „DAAD stipendininkas D. Narkevičius atsakinėja į korespondenciją“. 2008 m.
Parodos pavadinimas skamba paprastai - „Tapyba*“. Tik žvaigždutė prie žodžio nieko nenurodo ir nepaaiškina. Kūryba be pozos, suvaržymų, komercijos, priklausomybės institucijoms, tikros ar tariamos kontrolės - maždaug toks yra parodoje susibūrusių tapytojų tikslas. Jei aiškių tikslų šiuo atveju apskritai esama. Beje, šio teksto pavadinimą netyčia nugvelbiau iš dar 2006 m. „Literatūroje ir mene“ publikuoto Agnės Butnoriūtės straipsnio. Simboliška, tačiau jame buvo rašoma apie eilinę suneštinę tapybos parodą „Arkos“ galerijoje. Tik pavadinimas tąkart skambėjo retoriškai - su klaustuku...

Įdėmus žvilgsnis

Kristina Stančienė
Vladas Drėma. „Stikliorius“. 1929 m.
Ne vienai mūsų menotyrininkų kartai, ypač tų, kurie pasirinko dailės istorijos specializaciją, yra gerai pažįstamos Vlado Drėmos (1910-1995) parengtos knygos. Ne tik monumentalusis leidinys „Dingęs Vilnius“ (1991), bet ir monografijos, skirtos Kanutui Ruseckui (1996), Pranciškui Smuglevičiui (1973), Vincentui Smakauskui (2001), knygos, kuriose išsamiai nagrinėjami žymiausi Vilniaus architektūros paminklai - „Vilniaus Šv. Jono bažnyčia“ (1997), „Vilniaus Šv. Onos bažnyčia“, „Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782-1801 metais“ (1991), studija apie architekto Fulgento Rimgailos kūrybą (1993).

Puslapiai: |1|2|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai