Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Vasinauskaitė

Post(e)migracinis teatras

Rasa Vasinauskaitė
„Griuvėsiai/Razvalinai“
Pabaiga. Pradžia nr. 23

Post(e)migracinis teatras

Rasa Vasinauskaitė
„Degėsiai”
Įprastai gegužės pabaigoje Torūnėje (Lenkija) vykstantis tarptautinis teatro festivalis „Kontakt“ savo istoriją pradėjo kurti iš naujo. Dvidešimt metų organizuotas pamečiui ir pernai padaręs pertrauką, dabar savo žiūrovus festivalis kvies kas dveji metai. Tiesa, tarp 20-ojo ir 21-ojo „Kontaktų“ pernai spėjo įsiterpti jauniems lenkų menininkams skirtas debiutų festivalis „Pirmasis kontaktas“, kurį taip pat numatyta rengti kas dveji metai.

Ištremtieji, išsilaisvinusieji

Rasa Vasinauskaitė
„Miranda”. D.Matvejevo nuotr.
Nekyla ranka rašyti apie praeinančius teatro metus be dar vienos premjeros. Šįvakar LNDT rodo Mariaus Ivaškevičiaus ir Oskaro Koršunovo „Išvarymą“, suintrigavusį ne tik tema, bet ir netikėtu pristatymu, surinkusiu žurnalistus ir smalsuolius Vilniaus oro uoste.

Laisvas žmogus yra vienas

Rasa Vasinauskaitė
D. Matvejevo nuotr.
Rašyti apie Jono Vaitkaus statytą „Visuomenės priešą" ir sunku, ir lengva. Sunku, nes tai paskutinis scenografės Jūratės Paulėkaitės darbas, kuriame nevalingai ieškai jos paslėptos žinios. Ir lengva, nes tai geriausias Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis per pastarąjį dešimtmetį.

Istorinė atmintis scenoje: gyva ar ne?

Konstantinas Borkovskis
Teatrologų konferencija VDU: doc. dr. Rasa Vasinauskaitė, Asta Valiukaitė, dr. Ramunė Balevičiūtė ir prof. dr. Jurgita Staniškytė
Gegužės 20 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto galerijoje „101“ vyko VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros surengta konferencija „Pasikartojimai: atmintis ir tapatybė postsovietiniame Lietuvos teatre“.

Tradicija ir nauji kontekstai

Sigita Ivaškaitė
Teatrologė, teatro kritikė Dr. Rasa Vasinauskaitė

Teatras iš muzikos ir atminties

7 MD
„Paperlappap“
Šiųmečio 64-ojo Avinjono festivalio (liepos 7-27 d.) asocijuotas menininkas - šveicarų režisierius Christophas Marthaleris. Atėjęs į teatrą iš klasikinės muzikos (profesionalus obojininkas), jis ir savo spektaklių neįsivaizduoja be muzikos. Festivalio atidarymui Popiežių rūmų garbės kiemo scenoje buvo parodytas jo naujausias spektaklis „Paperlappap“. Prancūzų kritikai po premjeros neslėpė nusivylimo, bet specialiai šiai erdvei kurtas ir niekur kitur nerodytas spektaklis atspindi Marthalerio kūrybos specifiką. Apie tai jis papasakojo žurnalui „Telerama“.

Shakespeare'as, mokantis mus naujos kalbos

7 MD
„Karaliaus Ričardo II tragedija“. Režisierius Jean-Baptiste Sastre.
Avinjono festivaliui (liepos 7- 27 d.) pasiekus finišo tiesiąją, Popiežių rūmų garbės kiemo scenoje visą savaitę bus rodoma Williamo Shakespeare'o „Karaliaus Ričardo II tragedija“. Spektaklį 2005 m. pastatė jaunas prancūzų režisierius Jeanas-Baptiste'as Sastre'as, pakvietęs literatūros teoretiką, rašytoją ir filosofą Frédéricą Boyer naujam pjesės vertimui. Spektaklį šį vakarą tiesiogiai transliuos „france2“ kanalas.

Prasidėjo Avinjono festivalis

Rasa Vasinauskaitė
Avinjono festivalio afiša
Dar nepasibaigus pasaulio futbolo čempionatui, liepos 7 d. prasidėjo kasmetinis, šįmet 64-asis, Avinjono teatro festivalis, truksiantis iki liepos 27 dienos.

Postdraminis teatras

Rasa Vasinauskaitė
„Žmogėdrų sielvartas“, rež. Fabrice Murgia
Vokiečių teatro teoretiko Hanso Thieso Lehmanno knyga „Postdraminis teatras“ pagaliau pasirodė lietuviškai. 1999 m. parašyta ir spėta išversti į daugelį Europos šalių, ši knyga pastarąjį dešimtmetį - viena populiariausių tarp teatrologų. Teoretiko pavartota „postdraminio“ teatro sąvoka prigijo taip, kaip Lyotard'o „postmodernus“ būvis - susiduriame su reiškiniais, kurie yra kitokie nei anksčiau, kuriems nebeįmanoma pritaikyti nei ankstesnių praktikų, nei teorijų.

„MonoBaltijos“ sprintas 2

Rasa Vasinauskaitė
„Klamo karas“
Vieno aktoriaus spektaklį galima prilyginti sprintui. Maždaug per valandą aktorius turi „nubėgti“ tokį atstumą, kokį kitame įveikia per kelias. Nė vienas geras monospektaklis neįsivaizduojamas be veiksmo dinamikos ir vaidybos intensyvumo, dramaturginės situacijos koncentracijos ir režisūrinių sprendimų taiklumo. Na, o šių grandžių stiprumą ir tamprumą patikrina žiūrovai.

„MonoBaltijos“ sprintas 1

Rasa Vasinauskaitė
Roger Westberg „Tragiška komedija“
Kauno kamerinio teatro organizuojamo festivalio emblemoje pavaizduotas žmogeliukas tampa tikru sprinteriu. Šiemet antrą kartą vykęs tarptautinis vieno aktoriaus teatro festivalis „MonoBaltija“ regisi ne tik sustiprėjęs, bet ir pasipildęs naujais vardais.

Dvidešimtieji teatro metai

Rasa Vasinauskaitė
Jokūbas Bareikis (Adamas) ir Ramūnas Cicėnas (Mistras) Nuotrauka iš VMT archyvo
Vilniaus valstybinis mažasis teatras atšventė savo 20-metį. 1990 m. suvaidintas „Vyšnių sodas“ yra savotiškas šio teatro istorijos riboženklis – viskas prasidėjo nuo noro būti savarankiškiems, atsiskirti nuo tuomečio Akademinio dramos teatro, pradėti naują gyvenimo ir kūrybos etapą. VMT šventės proga, po Rimo Tumino spektaklio „Mistras“ pirmos dalies premjeros, į sceną ėjo Vyriausybės, Kultūros ministerijos ir savivaldybės, Rusijos ambasados, kitų Lietuvos teatrų vadovai, atstovai, pasiuntiniai. Buvo sakomos kalbos, teikiamos gėlės.

Gyvos atminties teatras

Rasa Vasinauskaitė
„Dionisas“.D. Matvejevo nuotr.
Japonų režisierius Tadashi Suzuki, gyva XX a. teatro legenda, tik dabar aplankė Vilnių. Režisierių su savo spektakliu „Dionisas“ pakvietė festivalis „Sirenos“, taip pradėdamas ir naują, jau 2010-ųjų teatrinių susitikimų ciklą.

Kompaktiškų spektaklių metas

Rasa Vasinauskaitė
Algirdas Dainavičius (Vyras) ir Vitalija Mockevičiūtė (Moteris) spektaklyje „Planeta“. D. Matvejevo nuotr.
Po truputį keičiasi mūsų teatro pavidalai. Su didžiaisiais valstybinių scenų reginiais ima konkuruoti kameriniai, vieno ar dviejų aktorių spektakliai.

Nuo Velykų iki vienos vasaros dienos

Rasa Vasinauskaitė
„Sirano de Beržerakas“. S. Jankausko nuotr.
Tris vasario vakarus Nacionaliniame dramos teatre savo spektaklius rodė šiauliečiai.

Dailininko teatro išbandymai

Rasa Vasinauskaitė
Andrius Bialobžeskis (Aktorius) ir Sergejus Ivanovas (Draugas). D. Matvejevo nuotraukos
Pastarąjį dešimtmetį populiarus „dailininko teatras“ į savo gretas privilioja vis daugiau vaizduojamųjų menų srities atstovų.

Čechovo (su)grįžimas

Rasa Vasinauskaitė
Osip Braz. A. Čechovo portretas. 1898 m.
Rimas Tuminas ir Valstybinis Vilniaus mažasis teatras nusprendė prisijungti prie Rusijoje minimų 150-ųjų Antono Čechovo gimimo metinių.

Džiugios ir liūdnos prieššventinės žinios

Rasa Vasinauskaitė
Pradėti norisi nuo gražių žodžių. Baigiant vienus ir pradedant kitus metus norisi turėti vilties, kad jie bus geresni ar bent ne blogesni.

Dvi gyvo teatro pusės

Rasa Vasinauskaitė
Albinas Kėleris (Pozdnyševas). J.Miltinio teatro nuotrauka
Triukšmingos Rusijos teatro gastrolės užgožė visus rudeninio lietuviško teatro įspūdžius. Nieko keista, kad žiūrėdamas gerus užsienio spektaklius nevalingai imi nuogąstauti dėl saviškių: kodėl neįvyksta lauktas teatro ir žiūrovų susitikimas, kodėl svetimo teatro potyriai gerokai stipresni? Be kelių pavienių išimčių peršasi atsakymas, kad mūsų spektakliai, kad ir kaip stengtųsi būti čia ir dabar, egzistuoja belaikėje ir beorėje erdvėje, kurią kaip tikrovę susikuria menininkai.

Puslapiai: |1|2|3|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai