Neištirta žemė
Antrojo aukciono „Vartų“ galerijoje ekspozicijos fragmentas Turbūt čia kaltos Kalėdos, bet tikiuosi, kad drauge tai ir nedrąsus atsigaunančios ekonomikos, pamažu atsirandančios meno rinkos požymis. Per kelias savaites Vilniuje, kur, kaip nuolat tvirtinama, nėra meno rinkos, spontaniškai įvyko kelios rimtos iniciatyvos, susijusios su meno kūrinių prekyba.
Gruodžio 9 d. „Vartų“ galerija organizavo šiuolaikinio meno aukcioną, gruodžio 17 d. įvyko XVII Vilniaus aukcionas Tolerancijos centre, gruodžio 17-19 d. užsukus į „AntiGaleriją“ buvo galima įsigyti jaunų, nežinomų kūrėjų darbų. Metų pabaigos maratoną užbaigė 16-19 d. prekybos centro „Gedimino 9“ ketvirtame aukšte surengta „Ars'Action'10“ meno mugė.
Antrajame „Vartų“ galerijos rengiamame šiuolaikinio meno aukcione buvo galima...
|
Fosilijos kitaip
Elva Olafsdottir. „Du suvenyrai iš mėnulio“. 2010 m. E.Olafsdottir nuotr. Iš tiesų menas (plačiąja prasme) ir archeologija (gr. senovės mokslas) gali turėti daugybę įvairiausių sąlyčio taškų. Pavyzdžiui, archeologinis radinys dažnai būna meno kūrinys: papuošalas, papuošimas etc.
Archeologiniai radiniai, iškasti meno kūriniai ar kitaip atrasti meno kūriniai dažnai kaupiami po vienu (muziejaus) stogu, taip pat neretai dalijasi vieta įvairų šalių muziejų ir leidinių pavadinimuose: „Art and Archeology Museum“, „Art and Archeology Archeology Magazine“ etc. Iš dalies galima menu pavadinti ir archeologiją, pavyzdžiui, radinių ekspozicijos ir kolekcijų kūrimas kokiame nors nacionaliniame muziejuje. Islandų kilmės menininkės Elvos Olafsdottir darbų...
|
Vengiant piktžodžiauti
Svajonė ir Paulius Stanikai. Kūrinio „Alergija saulei“ fragmentas. 2010 m. Paskutiniame 2010 metų „Artscape“ regimas iškilių menininkų trejetas - tarsi iškilminga projekto karūna, turint galvoje, kad Paulius ir Svajonė Stanikai yra retai Lietuvos galerijose pasirodantys pasaulinį pripažinimą pelnę menininkai, o Jespero Justo pavardė sukasi pasaulio menininkų šimtuko viduryje. Tai paroda, kurios atidarymo proga su malonumu išsitraukiau iš lentynos dvi pamirštas knygas: Charleso Baudelaire'o tomelį ir Vinco Pietario pasaką „Lapės gyvenimas ir mirtis“.
Kodėl paroda paskatino prisiminti Baudelaire'ą, turbūt nereikia daug aiškinti. Juk ne man vienai atrodo, kad tie patys fatališki žodžiai - grožis, erosas ir mirtis, nužymėję visą jo kūrybą, tinka Stanikų kūrybai apibūdinti. Gaivališkas, barokiškai tirštas, vešlus, prisodrintas kvepalų ir kūno aromato, sumišusio su purvu - toks man Stanikų grožio ir mirties tango. Tačiau kodėl „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1970)?
Lietuvių tautosakoje lapės yra...
|
|