Sūrio spaudimas
Arūnas Vaitkūnas. „Laiptinė geležinkelio stoties rajone“. 1998 m. Arūno Vaitkūno tapyba anaiptol nepanaši į sūrį (nei į lietuvišką varškės, nei į olandišką fermentinį), o ir jo tapymo procesas (negaliu garantuoti, nes savo akimis jo niekada neregėjau) greičiausiai niekuo nepriminė sūrio spaudimo (nei tikrojo, nei žaidybinio – kai ant vieno žmogaus supuolę kiti stengiasi sulaužyti šiam šonkaulius).
Tai tik metafora. Gal ne visai tinkamas palyginimas, kuris toptelėjo galvon žiūrint į A. Vaitkūno tapybą. Prisiminiau lietuvišką pasaką, vieną iš Dovydo istorijos variantų, kurioje bernelis rungtyniauja su velniu, milžinu arba slibinu. Pastarasis gniaužo akmenis ir uolas, o jaunikaitis paima paprastų paprasčiausią sūrį ir jį suspaudžia. Nelaboji jėga patiki žmogaus galybe.
Toks ir moralas... Moralas tas, kad ne visada reikia titaniškų pastangų norint...
|
Lobiai iš drumzlinos upės
Birutė Žilytė. „Augalai III. Aguona“. 1974 m. Daugelis užaugome su Birutės Žilytės iliustruotomis pasakų knygomis. Ne vienas gerai atsimename ir „Nykštuko“ kavinę Vilniaus centre, kultinę sovietmečio vaikų laisvalaikio vietą – su voveraitėmis, žvaliai liuoksinčiomis besisukančiame rate, gardžiais ledais, plakta grietinėle metalinėse ledainėse ant plastmasinių kojelių, ir gražiosiomis Birutės Žilytės ir Algirdo Steponavičiaus freskomis...
Žinoma, gal pernelyg nerimta apie B. Žilytės kūrybą kalbėti „gurmaniškais“ anų laikų sentimentais. Šios menininkės kūryba ir šiandien atrodo atlaikiusi laiko išbandymus, o XX a. 7–8-ąjį dešimtmečius grafikė buvo viena ryškesnių veržlios, į modernius eksperimentus panirusios lietuvių kūrėjų kartos atstovių. Dailininkės ir jos vyro, taip pat talentingo grafiko Algirdo Steponavičiaus kūrybinis duetas, abipusės įtakos, subtilūs idėjų virsmai ilgainiui...
|
Tai globalu
Rimas Sakalauskas. Kadras iš filmo „Sinchronizacija“ Kovo 12–14 d. Osle vyko antrasis tarptautinis eksperimentinio kino ir videomeno festivalis „Screen“. Jame dalyvavo ir menininkas iš Lietuvos Rimas Sakalauskas, jo vienintelio iš Baltijos šalių rytinės pakrantės darbas buvo atrinktas ir pristatytas festivalio programoje.
„Screen“ daugiausiai dėmesio skiria videodarbams ir atsisako tradicinio kino pasakojimo. Pirmenybė čia teikiama naujumui, techniniams eksperimentams ir novatoriškiems sprendimams, vienaip ar kitaip susijusiems su festivalio koncepcija. Festivalio rengėjai skatina medijų meno ir eksperimentinių filmų plėtotę Norvegijoje ir nori suteikti galimybę norvegams pamatyti tarptautinio masto videomenininkų darbus bei įvertinti geriausius šios srities šalies ir pasaulio kūrėjus,...
|
Dovanos Nepriklausomai Lietuvai
Juozas Mieliulis. „Himnas saulei“ Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio išvakarėse Lietuvos dailės muziejus Radvilų rūmuose pakvietė į išeivijos dailininkų parodos „Dovana nepriklausomai Lietuvai“ atidarymą.
Ši visiškai kitokia nei prieš dešimtmetį šiuose rūmuose matyta „Sugrįžusi išeivijos dailė“. Dabar lankytojas gali išvysti pastaraisiais metais pačių autorių arba jų valia artimųjų bei išeivijos lietuvių Lietuvai dovanotų kūrinių. Dauguma jų buvo mažai žinomi, o kiti – nematyti ir rodomi pirmą kartą.
„Kažin ar pasaulio istorijoje yra buvę tokių laikotarpių, kad ne politikai, bet dailininkai masiškai bėgtų nuo režimo“, – rašė Stepas...
|
|