Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Tai globalu


Tarptautinis eksperimentinio kino ir videomeno festivalis Osle „Screen“


Kristina Pipiraitė

Share |
Rimas Sakalauskas. Kadras iš filmo „Sinchronizacija“
Kovo 12–14 d. Osle vyko antrasis tarptautinis eksperimentinio kino ir videomeno festivalis „Screen“. Jame dalyvavo ir menininkas iš Lietuvos Rimas Sakalauskas, jo vienintelio iš Baltijos šalių rytinės pakrantės darbas buvo atrinktas ir pristatytas festivalio programoje.

„Screen“ daugiausiai dėmesio skiria videodarbams ir atsisako tradicinio kino pasakojimo. Pirmenybė čia teikiama naujumui, techniniams eksperimentams ir novatoriškiems sprendimams, vienaip ar kitaip susijusiems su festivalio koncepcija. Festivalio rengėjai skatina medijų meno ir eksperimentinių filmų plėtotę Norvegijoje ir nori suteikti galimybę norvegams pamatyti tarptautinio masto videomenininkų darbus bei įvertinti geriausius šios srities šalies ir pasaulio kūrėjus, užmegzti tarptautinio bendradarbiavimo ryšius.


Šiemet festivalio žiuri sudarė menininkės Margarida Paiva ir Mona Bentzen bei dailės kritikė Ane Lan. Jos turėjo apžiūrėti 964 darbų iš 60 šalių. „Tai mums sako, kad videomenas – globalus“, – teigia festivalio koordinatorė Margarida Paiva. Anot jos, videodarbų gausa rodo, kad jų reikia, kita vertus, į videomeną dažnai nėra žiūrima kaip į pilnavertį meną. Menininkės ir teoretikės nuomone, tai lemia nekokybiškos jo žiūrėjimo sąlygos. Tad festivalio organizatoriai, siekdami išvengti šio trūkumo, iš galerijos erdvės videofilmus perkėlė į kino teatrą.


2008 metais vykęs pirmasis „Screen“ festivalis turėjo konkrečią temą – tapatybė. Šiemet menininkai galėjo teikti paraiškas be apribojimų, todėl dalyvių padaugėjo.


Galimybė apžvelgti tokį platų spektrą leidžia ir kiek apibendrinti, nes akivaizdu, kad geografija, nacionalinis identitetas, tradicijos ne tik atsispindi darbo turinyje, bet ir turi įtakos jo struktūrai. Vieni savo darbus grindžia linijiniu pasakojimu (Vokietija, Ispanija, Portugalija, Vengrija, Indija), kiti dirba akcentuodami vizualumą ir struktūriškumą (Anglija. Austrija, Norvegija, JAV), treti – patį sumanymą, dažnai artimai susijusį su techniniais garso bei vaizdo jungimo eksperimentais ir naujų raiškos būdų paieškomis (Anglija, Japonija, Lietuva, Norvegija). Festivalis puikiai parodė ne tik videomeno įvairovę, bet ir tendenciją vis labiau artėti prie meninio filmo, kino kalbos ir kino estetikos.


Oslo „Screen“ festivalis labai svarbus šalies videoprodukcijai, nes tai vienintelis tokio pobūdžio ir masto renginys Norvegijoje, sutelkiantis tiek daug medijų meno kūrėjų iš viso pasaulio. Be konkurso programos, festivalis pristatė keletą galimų partnerių bei pripažintų šios srities menininkų programas, tarp jų švedų menininko Per Telje, išgarsėjusio savo darbais „Šventė“ („Festen“, 2001) ir „Prarasta vienybė“ („Stugan“, 2006). Be jo, šeštadienio programoje pristatytas ir Barselonos tarptautinis medijų meno festivalis LOOP, parodyta jo nugalėtojų ir laureatų programa. Šis festivalis nuo 2003 metų siekia nustatyti dabartinę medijų meno vietą bendrame meno kontekste ir ištirti galimus ateities veiksmus. LOOP skirtas profesionalams ir mėgėjams. 2009 metų festivalyje siekta tyrinėti videomeno santykius su kitais žanrais, pavyzdžiui, šokiu, kinu, teatru, dizainu ir muzika.


Sekmadienį pristatytas „CologneOFF“ (online film festival) festivalis ir jo 2009 m. programa TABOO! TABOO?. Svarbu, kad festivalis vyksta virtualioje ir fizinėje erdvėse. Jame gali dalyvauti įvairaus lygio menininkai ir entuziastai iš viso pasaulio. Nuolat atnaujinamoje „CologneOFF“ duomenų bazėje išlieka pasiekiamos festivalio programos, interviu su menininkais, atsiliepimai spaudoje. Tai unikalus medijų meno šaltinis, prieinamas kiekvienam bet kuriuo metu.


Paskutinę Oslo „Screen“ festivalio dieną buvo paskelbti vertinimai. Tarptautinis videomeno apdovanojimas suteiktas Momoko Seto (Prancūzija, Japonija, „Planet A“, 2008), norvegų videomeno apdovanojimas atiteko grupei „Bull Miletic“ už filmą „Par hasard“, 2009. Trys papildomi prizai skirti Norvegijos menininkėms Sabinai Jacobsson už „The Red City“, 2009, ir Denise Hauser už „Copy City“, 2008, bei ispanui Vicentui Gisbertui Solerui už filmą „Contra“, 2009.


Svarbu pasakyti, kad visi apdovanoti videodarbai – eksperimentiniai, abstraktūs ir konceptualūs. Visi jie – keliantys pamatinius klausimus, akcentuojantys tapatybės, laiko, žmonių tarpusavio santykių ir aplinkos problemas. Smagu, kad Rimo Sakalausko filmas „Sinchronizacija“ buvo vienas iš geresnių savo idėja ir techniniu sprendimu lenkė daugelį festivalyje pristatytų darbų. Norėtųsi, kad kituose festivalyje dalyvių iš Lietuvos skaičius išaugtų.



„7 meno dienos“ Nr.12 (888), 2010-03-26

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

PrqZUMMFRvOnPP, 2012-03-16 11:01

thanks for that Jo, I will have a look at that link very soon. Any idea what the area around Snug is like to live in and what the soochl options are there?

MxueGEeX, 2011-05-01 20:29

I'm imprsesed! You've managed the almost impossible.

a, 2010-04-02 22:23

globalu - abstraktu - pochui....

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti