Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Leščinska

Apie ką yra opera „Otelas“?

Beata Leščinska
Režisierius Eimuntas Nekrošius ir jo asistentė Jūratė Sodytė. M. Aleksos nuotr.
Dezdemona iš tikrųjų nekalta, ji neketino išduoti savo vyro. Taip prieš penketą su puse metų teigė Olegas Lapinas interviu teatro žurnalui „Bravissimo“. Ir pridūrė, kad „net ir Otelo negalima laikyti kaltu, nes ir psichiatrinėje ekspertizėje pasitaiko atvejų, kai žmogžudžiai išteisinami pripažinus, kad jie išgyveno patologinį afektą, t.y. visiškai negalėjo atsakyti už savo veiksmus.“ Tiesa, klausinėjama žymiojo psichoterapeuto buvo apie baleto „Dezdemona“ problematiką, bet turbūt nesiginčysime, kad ji tinka ir operai „Otelas“.

Violetos galia

Beata Leščinska
Violeta Urmanavičiūtė (Leonora) operoje „Likimo galia“. M. Aleksos nuotr.
Kaip švęsti šventes? Kartais dėl visiškai nepirmaeilių klausimų tenka gerai pasukti galvą. Moterys suformuluotų paprasčiau - kaip puoštis šventėms, pavyzdžiui, sutinkant Naujuosius operoje. Tačiau šventes rengiantiesiems iškyla „globalesnis“ klausimas - kaip „aprengti“ pačią šventę, kad ji išties tokia būtų. Minėdamas Operos 90-metį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras priėmė labai paprastą, bet veiksmingą sprendimą - pakvietė garsiausią dabarties lietuvių operos primadoną Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną dainuoti spektaklį ir šventinį Naujųjų metų koncertą.

Mirė kompozitorius Henrykas Mikołajus Góreckis

Beata Leščinska
Henrykas Mikołajus Góreckis (1932-2010)
Lapkričio 12 d. po sunkios ligos Katovicų ligoninėje mirė garsus lenkų kompozitorius Henrykas Mikołajus Góreckis. Gruodžio 6-ąją jam būtų sukakę 78 metai.

Nacionalinis repertuaras: žiedai ir dygliai

Beata Leščinska
„Frank'Einstainas - XXI amžius“. Nuotrauka iš Klaipėdos muzikinio teatro archyvo
Kas yra nacionalinis repertuaras ir kas yra šiuolaikinė opera? Ar Verdi „Traviata“, vis dar įdomi gausybei mūsų dienų žiūrovų, nėra šiuolaikinė? Ar ta pati „Traviata“, interpretuojama mūsų atlikėjų, nėra nacionalinis spektaklis, nuspalvintas vietinės vokalo ir instrumentalistų „mokyklos“ atspalvio?

Chopinas įvairių interpretacijų šviesoje

Beata Leščinska
Delacroix. Chopino portretas.
Turbūt nesuklysiu teigdama, kad talentingo menininko, juolab genijaus, kūryba visuomet esti daugiasluoksnė. Turiu minty ne raiškos pavidalus - žanrus, bet pačią materiją, šiuo atveju - muziką. Birželio 4- 6 d. Vilniuje vykusi XI lietuvių ir lenkų muzikologų konferencija „Chopino recepcija šiuolaikinėse lenkų ir lietuvių muzikinėse kultūrose“, inspiruota visame pasaulyje minimų 200-ųjų kompozitoriaus gimimo metinių, ne tik patvirtino šio teiginio tinkamumą žymiojo romantiko kūrybai, bet ir atskleidė netikėtų aspektų, išryškėjusių pažvelgus į Chopino muzikos gyvavimo formas XX ir XXI amžiais.

Šampanas, žibuoklės, bučiniai...

Beata Leščinska
„Šikšnosparnis“ Parašas: Raimondas Baranauskas, Gitana Pečkytė, Gediminas Maciulevičius ir Raminta Vaicekauskaitė spektaklyje „Šikšnosparnis“ Nuotrauka iš teatro archyvo
Kauno valstybinis muzikinis teatras gegužės 5–7 d. Vilniuje rodė tris gastrolinius spektaklius – operetes Imres Kálmáno „Monmartro žibuoklė“ ir Johanno Strausso „Šikšnosparnis“ bei Cole’o Porterio miuziklą „Bučiuok mane, Keit“.

Muzika nebyliajam filmui

Beata Leščinska
„Žanos d'Ark aistra“
Projektai, vienijantys filmą ir muziką, vienodai sėkmingai gali būti rodomi ir kino, ir muzikos renginiuose. Tuo buvo proga akivaizdžiai įsitikinti palyginus lapkričio 5 d. kino festivalio „Scanorama“ atidarymo vakarą rodytą 1928 m. Carlo Theodoro Dreyerio filmą ,,Žanos d'Ark aistra“ su Broniaus Kutavičiaus specialiai šiam filmui sukurta ir gyvai atliekama muzika (festivalyje įvyko projekto premjera), bei prie šios tradicijos arba, kaip pasakytų skeptikai, retro mados (nebylusis filmas ir jam sukurta šiuolaikinė muzika) ištakų stovėjusį teatro „Chatelet“ 1995 m. inicijuotą projektą su Fritzo Lango 1927 m. filmu „Metropolis“ ir Martino Matalono muzika, spalio 28 d. rodytą šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“.

Vieno choro meilės istorija

Beata Leščinska
Choras „Aidija“
„Tas pats ir vis kitas“ - talpi frazė, tinkanti kiekvienos tradicijos gyvybingumui apibūdinti, muzikologo Edmundo Gedgaudo kartą buvo pasakyta būtent apie Romualdo Gražinio įkurtą ir vadovaujamą kamerinį chorą „Aidija“, kuris švenčia savo 20-metį.

Kultūrų sambūvio pėdsakais

Beata Leščinska
„Floripari“ K. Vildžiūno nuotr.
Lietuva ir Lenkija. Dabartis ir praeitis. Muzika ir dailė. Žodis ir garsas. Tradicija ir naujovės. Iki šių kertinių sąvokų galima suvesti rugpjūčio 22 d. Vlado Vildžiūno galerijoje vykusio vakaro prasmes ir kontekstą. Jo metu skambėjo Renesanso laikų Lenkijos ir Lietuvos muzika.

Susitikimo vieta - Vilniaus festivalis

Beata Leščinska
Mūza Rubackytė, Šanchajaus kvartetas ir Girdutis Jakaitis. M. Aleksos nuotrauka
Susitikimai - dažniausiai neilgai trunkantys, bet kūrybiškai intensyvūs - vienas iš žaviausių festivalio, kaip reiškinio, bruožų. Kartais net ir labai netikėtas kūrybingų asmenybių, tarsi kokių savo orbitose skriejančių meteorų, susidūrimas gali įskelti ryškią meninę kibirkštį, kuri neatsitiktiniams klausytojams - o būtent tokią publiką subūręs gali džiaugtis Vilniaus festivalis - suteiks taip geidžiamos dvasinės atgaivos.



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai