Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Gambickaitė

Apie „prisislėgimą dvasiškai“

Danutė Gambickaitė
Gintaras Znamierovskis. „Žmogus, kultūra, poreikiai...“. 2012 m.

Visada arti centro

Danutė Gambickaitė
Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)
Jau metus laiko tarp dviejų vandenų įsitaisiusi Vilniaus dailės akademijos nuosavybė, renovuota ir moderni, džiugina studentus, laisvus menininkus bei rezidentus iš užsienio galimybe kurti ir ilsėtis, ilsėtis ir kurti. Kovo 23–24 dienomis Nidos menininkų kolonijoje įvyko pirmojo jos gimtadienio paminėjimas.

Visada arti centro

,
Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)
Jau metus laiko tarp dviejų vandenų įsitaisiusi Vilniaus dailės akademijos nuosavybė, renovuota ir moderni, džiugina studentus, laisvus menininkus bei rezidentus iš užsienio galimybe kurti ir ilsėtis, ilsėtis ir kurti. Kovo 23–24 dienomis Nidos menininkų kolonijoje įvyko pirmojo jos gimtadienio paminėjimas.

Visada arti centro

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Juha Pekka Matias Laakkonen (Suomija)
Jau metus laiko tarp dviejų vandenų įsitaisiusi Vilniaus dailės akademijos nuosavybė, renovuota ir moderni, džiugina studentus, laisvus menininkus bei rezidentus iš užsienio galimybe kurti ir ilsėtis, ilsėtis ir kurti. Kovo 23–24 dienomis Nidos menininkų kolonijoje įvyko pirmojo jos gimtadienio paminėjimas.

Daiktai nekalba, bet tai jiems netrukdo prieš tave laimėti

Danutė Gambickaitė
Justė Venclovaitė. Instaliacijos „Do not drop“ fragmentas“. 2012 m.
Justė Venclovaitė yra jauna menininkė, šiuo metu aktyviai dalyvaujanti parodose, įvairiuose projektuose ir jau pastebėta savo kartos kritikių. Ji konstruoja kūrinius-rebusus. Pudelių skulptūriniai portretai, iš medžio sumeistrauta kamera, atskirtos nuo kūno molinės šlaunys, antys, grandine juosiančios ratą, tirpstantis ir fragmentuotas, akvarele lietas besijuokiantis veidas, – šie ir panašūs darbai už vaizdo verčia ieškoti sumanymų, mąstymo krypties. Tai labiausiai ir provokuoja pokalbį. Kitas interviu akstinas – neseniai vieną savaitę rodyta jos instaliacija „Do not drop“ galerijoje „Vartai“. Šiame pokalbyje mėginsime atrasti raktus į Justės Venclovaitės kūrybą.

Vyšnių skonio vakaras

Danutė Gambickaitė
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Prieš pat einant į parodos atidarymą pažiūrėjau režisieriaus Abbaso Kiarostami filmą „Vyšnių skonis“ ir perskaičiau filosofo Nerijaus Milerio tekstą „Vaizdas be pasakojimo: nuo W. Wango „Dūmo“ prie A. Kiarostami „Vyšnių skonio“. Ir filmas, ir tekstas labai paveikė – sakytum, lyg koks eteris įgaravo pro nosį ir kažkur ties smilkiniais pradėjo zvimbti. Matyt, tas visą vakarą neapleidęs zvimbimas padiktavo ir atitinkamą aplinkos stebėjimo būdą, kurį pusiau sąmoningai, pusiau ne bandžiau įgyvendinti slampinėdama planetariumo koridoriais. Šis tekstas galėtų tapti to slampinėjimo dokumentacija ar ataskaita.

Kas įsiminė 2011 metais dailėje

7 MD
Viena iš kuratorių Eglė Mikalajūnė pristato parodą „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“.
Tai jokiu būdu nėra ilgo tiriamojo darbo rezultatai (objektyvūs topai), o greičiau atminties improvizacijos (savotiškas jam session). Menotyrininkai buvo paprašyti rimtai arba vardan smagumo patyrinėti atmintį, pamėgint išskirti šių metų atradimus, parodas, menininkus(-es), knygas, tekstus, įvykius, meno kritikus(-es), mintis, diskursus, jei norėtųsi – nesąmones, lūkesčius, prieštaravimus, stebuklus, anotacijas, TV laidas, komentarus – tiesiog metų įspūdžius. Punktai buvo surašyti daugiau tam, kad sužadintų atmintį. Tačiau buvo galima jų ir visai nepaisyti. Dėkojame visiems įsitraukusiems!

Apie miegalius

Danutė Gambickaitė
Ekspozicijos fragmentas
Ši paroda pirmą kartą pristatyta Milano „Peep-Hole“ meno centre. „Miegaliumi“ taip pat vadinamas ir reiškinys, „kuris jau egzistuoja ir daro įtaką savo aplinkai, bet dar nėra pastebėtas, suvoktas“.

Nuo objekto prie proceso

Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Laura Pold. „Lova“. 2010 m.
Vis augantis jauniems tapytojams skirtas konkursas „Jaunojo tapytojo prizas" kasmet sulaukia dėmesio ir diskusijų. Konkursinis reprezentavimo pavidalas skatina kalbėti ne tik apie jaunus menininkus, bet ir apie konkurso funkcijas Lietuvos tapybos kontekste. Pasibaigus jau trečiam konkursui, nuomonėmis dalinasi menininkai ir menotyrininkės.

Reportažai subjektyviai

Danutė Gambickaitė
Janso TV: Andrius Kviliūnas
Daugiau nei prieš mėnesį Jono Meko vizualiųjų menų centre atidarytą parodą „Jansas TV“ verta aprašyti ir parekomenduoti. Parodoje per 12 monitorių rodomi 2010–2011 m. E. Janso sukurti reportažai apie menininkus, pasakojimai iš parodų atidarymų, interviu su šiuolaikinio meno kūrėjais.

Apie alėjų alėją

Danutė Gambickaitė
Tautvydas Bajarkevičius. „Audiopasivaikščiojimas Laisvės alėjoje“. Nuotrauka iš galerijos archyvo.
Neseniai skaičiau legendą apie Kauno vardo kilmę. Ją XIX a. greičiausiai susapnavo istorikas Teodoras Narbutas. Tikėta, kad lietuviai kadais garbino dievaitį Kaunį, graikų Apolono atitikmenį. Jam prie Nemuno statė statulas ir aukojo aukas. Neva nuo jo vardo ir kilo Kauno pavadinimas.

Kažkas įkrenta ir tavyje pasilieka

Danutė Gambickaitė
Kadras iš filmo „Skulptoriaus Vlado Vildžiūno paminklo Laurynui Stuokai-Gucevičiui inauguracija. Vilnius“. 1984 m.
Vis pasigirsta balsų, kad fotografo Algimanto Kunčiaus kino įrašų archyvas abejingų nepaliko. Laisva kamera užfiksuoti kelių dešimtmečių vaizdai atveria dažnam tik iš meno istorijos pažintą erdvėlaikį. O toks keliavimas sustingdytame laike visada vienaip ar kitaip paveikia.

Kažko vis trūksta

Danutė Gambickaitė
Gintaras Zinkevičius. Iš serijos „Akcija. 1991–1992“.
Šiais metais fotografijos meno festivalis „In Focus“ prasidėjo dizaino ir inovacijų centro „Titanikas“ parodų erdvėse. Čia pristatyta apžvalginė-suneštinė daugiausiai šiuolaikinės Lietuvos fotografijos paroda „Present: Rytų Europos fotostrategijos“, kuruota trijų kuratorių: Eglės Deltuvaitės, Andrzejaus Florkowskio ir Alvydo Lukio. Kadangi kuratoriai trys, paroda taip pat iš trijų neapibrėžtų, bet perskaitomų dalių.

Bendras sapnas apie „aną laiką”

Monika Krikštopaitytė
Julius Balčikonis. Kadras iš filmo „Giedraitienė“.
Projektas buvo trumpai pristatytas mūsų laikraštyje (Nr.19, 2011 05 13). Straipsnio komentatoriams išprovokavus, bandome gilintis kaip sumanymas (su)veikė ir kokios tendencijos išryškėjo.

Mąstant apie tiltus

Monika Krikštopaitytė
Justė Venclovaitė. „Augalai iš LLTI kabinetų“. 2011 m.
Prašmatnios metaforos yra kalbos švinas, poezijoje – diletantizmo kvapo šaltinis. Žodis „tiltas“ – vienas labiausiai nuvalkiotų dėl šios stiliaus formos, ypač oficiozinėse kalbose. Ten nuolat tas ar anas tampa „kultūros tiltu“, „tautų, istorijos tiltu“ ir taip toliau. Ne visada tampa, bet skamba oriai.

Apie tris praradimus

Danutė Gambickaitė
Audronė Vaupšienė. „Instrukcija“ fragmentas. 2010-2011 m.
Trys – turbūt parankiausias (ypač rašytinėje kalboje) skaičius, koks tik gali būti. Kita vertus, trejetas bet kokiame kontekste sukuria labai patogias aplinkybes įvairiausiems balansavimams. Būtų galima ilgai kalbėti apie „trijų” fenomeną. Galų gale, tai juk nuolat tikrinama ir darsyk pertikrinama pasakojimo galimybė.

Gegužės 7 – vienos dienos renginys

7 MD
Vileišių rūmai. 1956 m. Nuotrauka iš LLTI mokslinės bibliotekos fototekos
Trys nepriklausomos kuratorės: Danutė Gambickaitė, Eglė Juocevičiūtė, Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė, bendradarbiaudamos su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, rengia vienos dienos projektą-dedikaciją.

Tik būk!

Danutė Gambickaitė
Nidos meno kolonijos pastatas. R. Narkaus nuotr.
Kaip parašyti jau išspręstą ir nuspėtą tekstą? Pirma, negali kalbėti apie Nidos meno kolonijos atgaivinimą niekaip kitaip (problemiškai) - tik gerai. Tai geras ir teisingas sprendimas. Bet dar nepaleidžiu „beveik“ ar „nors“, tegu klaidžioja jie šiame tekste apie Nidos meno kolonijos atidarymą patys sau kaip menkutė geranoriška abejonė, neturinti išvadų, nes dar per anksti jas daryti.

Apie vienos šalies ambasadą

Danutė Gambickaitė
Berlyno „Transmediale”. Atidarymo akimirka. J. Gröger nuotrauka.

Fosilijos kitaip

Danutė Gambickaitė
Elva Olafsdottir. „Du suvenyrai iš mėnulio“. 2010 m. E.Olafsdottir nuotr.
Iš tiesų menas (plačiąja prasme) ir archeologija (gr. senovės mokslas) gali turėti daugybę įvairiausių sąlyčio taškų. Pavyzdžiui, archeologinis radinys dažnai būna meno kūrinys: papuošalas, papuošimas etc.

Puslapiai: |1|2|3|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai