Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
Dailė

Jėzus ir Marija kelyje pas Prancišką

Aistė Paulina Virbickaitė
Eglė Kuckaitė. „Ji verkia" (137 x 157). 2008 m. (galerija - 3 reprodukcijos)
Dviejose galerijos salėse eksponuojama dvylika paveikslų. Trys iš jų - visiškai nauji, likusieji - Talino grafikos bienalėje vykusios personalinės parodos „Jausmai pavargę nuo galvojimo. Derama įtampa vaiko supratimo atžvilgiu" dalis.

Sunku patikėti, bet pabaiga laiminga

Monika Krikštopaitytė
Gintaras Didžiapetris. „Tu esi veidrodis". 2007 m. Galerijos „Tulips&roses" ir menininko nuosavybė
Konceptualus Gintaro Didžiapetrio kūrinys „-1" - tuščioje baltoje galerijos erdvėje pristatytas kaip nesamas ir niekada nebūsiantis sukurtas, todėl abstraktus kūrinys yra tobuliausias analinės fazės fantazmo įgyvendinimas.

Ir taip toliau

Kęstutis Šapoka
Klaudijus Petrulis. „Cacos". 2008 m.
Reikėtų pradėti nuo įrėmintos ir atskirai kabančios Karlo Marxo citatos - paklausiau galerijos darbuotojų, ar ši citata tikrai yra parodos dalis - nes ji, spėju, yra konceptualia parodos ašimi.

Piešinys pagal piešėją

Ramutė Rachlevičiūtė
Mikalojus Povilas Vilutis. „Šešios akys". 2008 m.
Dabar, kaip ir XX amžiaus pabaigoje, yra daug abejojančių akademinio piešinio svarba. Dalis žymių viduriniosios kartos menininkų yra įsitikinę, kad studijinis piešinys yra tik vienas būdų išmokti amato ir trukdo menininkui atrasti autentišką kelią. Taigi teiginys „išmok piešti akademiškai, o po to daryk ką nori" šiuo metu naujojo meno kūrėjams atrodo senstelėjęs. Piešinys juos domina kaip projektas, paruošiamoji meno kūrinio stadija.

Ekspedicija į jaunystę

Monika Krikštopaitytė
Moshe Rosenthalis. Skulptoriaus Daukanto sūnus. 1955 m.
2009 metų pirmomis dienomis Vilniaus rotušėje planuojama atidaryti Moshe's Rosenthalio retrospektyvinę parodą.

Šūvis pro šalį

Monika Krikštopaitytė
Jonas Gasiūnas. „Princesė Gricasujeva nesupranta, kodėl Ispanijos kronprincas Felipė ją ignoruoja". 2008 m.
Pirmas klausimas, kuris iškilo įžengus į parodą - kuris dabar amžius? Antras - o gal tai retrospektyva?

Veltinis veltiniui nelygus

Elena Černiauskaitė
Miglė Lebednykaitė. „Velti sodai“
Vilniaus galerijoje „Meno niša" (Upės g. 5) trys tekstilininkės - Eglė Ganda Bogdanienė ir grupės „Baltos kandys" narės Miglė Lebednykaitė bei Laura Pavilonytė - pristato savo originalų meno projektą - siužetinių bareljefų ciklą „Velti sodai".

Pats sau tapyba

Aistė Paulina Virbickaitė
Andrius Zakarauskas. „Fingermalen" („Tapyba pirštais"). 2008 m.
Jaunas tapytojas Andrius Zakarauskas nenori pakliūti į blizgančius blizgančių žmonių žurnalus. Sako, neįdomu. Ir pasako taip, kad patikiu. Tačiau jam įdomūs „7 meno dienų" skaitytojai, o pastariesiems, manau, įdomus jisai. Jei taip - telieka atsakyti į vieną paprastą klausimą - kuo?

Regėjimo praradimai

Kęstutis Šapoka
Be pavadinimo. 2008 m.
Maždaug tuo pačiu metu, bet skirtingose vietose buvo atidarytos dvi iš pirmo žvilgsnio viena su kita nieko bendro neturinčios parodos. Bet parašyti apie jas abi kartu paskatino netikėtai išryškėjusios jų sąsajos - bendras požiūris į konceptualumą.

Nuo "muilinės" iki teptuko ir drobės

Vidas Poškus
Be pavadinimo. 2008 m.
Kitaip ir negalėjo būti - savo naujus tapybos darbus, eksponuotus parodoje, taikliausiai apibūdino pats autorius: "Maži, pilki, keisti, kartais juokingi. Jų gyvenimas mažas, neišvaizdus, kasdieniškas. Jie nešaukia, nesitaško krauju ar sperma, nekuria pasaulio ar žmonijos išgelbėjimo planų. Jie buitiškai realistiški lyg pradedančio fotografo nuotraukos. Jų daug ir jie dauginasi. Jie juda: išsirikiuoja į eilę, demonstruodami ryšį su kinematografu, prilimpa vienas prie kito, okupuodami sienos plokštumą ir pareikšdami pretenzijas į begalybę ...".

Gandai, mirę kaubojai ir sustojęs laikas

Neringa Černiauskaitė
John Menick. "Let's Put the Furniture into the Fire". 2008 m.
"This is the time. And this is the record of the time", - dainuojama Laurie Anderson dainoje "From air". Neišversiu šitos frazės, kaip neišversti ir Johno Menicko filmų pavadinimai parodoje "Tulips & Roses". Ne dėl to, jog manau, kad tai arogantiška, o todėl, kad galvoje užtiltų kraupiai ramus Laurie Anderson balsas. Kai pamačiau Johno Menicko filmus, kaskart pagalvojus apie juos išgirstu tą balsą, tą frazę apie laiką: prieš, per ar po susilietimo su kino kamera.

Žilvino Kempino paroda Vienoje

informacija 7MD
Lapkričio 30 d. Vienos miesto muziejuje atidaroma lietuvių menininko Žilvino Kempino instaliacijų paroda.

Trumpa ilgo filmo recenzija

Vidas Poškus
Rasa Brazauskaitė. Kadras iš filmo "Sienos". 2008 m.
Sutinku su nuomone tų, kurie sako, kad lakonišku trieiliu kartais galima pasakyti kur kas daugiau, nei ištęsta epopėja. O ir manau, kad parodų recenzijų stiprybė yra jų glaustumas. Gal todėl nieko negaliu padaryti, bet apie Rasos Brazauskaitės videodarbą tegaliu ištarti kelis žodžius, parašyti nedaug sakinių.

Kūrybiškumo išalkusi mažoji plastika

Kristina Pipiraitė
Ina Šuliak. "Amžinas ratas". 2008 m.
Parodoje eksponuojami prieš metus diplomus apsigynusių juvelyrų, kuriuos jungia (bent jau turėtų) bendras nepatenkintas poreikis - kūrybos alkis, dirbiniai. Greta jau spėjusių palikti atmintyje žymę autorių (Ditė Gilginienė, Aurelija Šimkutė), pirmuosius savarankiškus žingsnius meno scenoje žengia dar šeši juvelyrai. Kadangi parodos idėja verta atskiro dėmesio, pirmiausia - autoriai ir jų darbai.

Puslapiai: |1|...|6|...|11|...|16|...|21|...|23|24|25|26|27|



« Atgal

Kiti raktiniai žodžiai