Mecenatystės ypatumai
Snieguolė Michelkevičiūtė. Iš ciklo „Moteris apie vyrus“. Serija „Vyras ir jo dvasia“ Nr. 37. 1995 m. Iš Modernaus meno centro archyvo Žinia, kad privatūs asmenys – Danguolė ir Viktoras Butkai – nori sukaupti vertingą Lietuvos dailės rinkinį, pastatyti daugiafunkcinį muziejų, įdomiai bei prieinamai suformuluoti jo turinio pristatymą ir visa tai padovanoti valstybei, buvo netikėta.
Tiesiog nesame įpratę prie nesavanaudiškų iniciatyvų. Juk paprastai, su retomis išimtimis, kultūros rėmimai baigiasi didelėmis reklamomis pirmame plane. O tokio masto (20 mln. Lt įnašas: 10 mln. kūrinių fondui, 10 mln. muziejaus pastatui su įranga) kultūros palaikymo nebūta, ko gero, nuo Petro Vileišio laikų – būtent jo dėka įvyko pirmoji lietuvių dailės paroda bei daug kitų meno istorijai svarbių reiškinių. Su visuomenės veikėjo P. Vileišio...
|
Ar pavyko perrašyti pasaulius?
Daniel Canogar. „Skeneris”. Fragmentas. 2011 m. Menotyrininkė Goda Giedraitytė kalbasi su Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriumi, menotyrininku, specialaus Maskvos šiuolaikinio meno bienalės (toliau – MŠMB) projekto „Estetika vs. Informacija. Vol. 2“, kuratoriumi Ignu Kazakevičiumi.
IV tarptautinės MŠMB kuratorius, vokiečių meno teoretikas ir medijų specialistas, Karlsrūhės meno ir medijų technologijų centro direktorius Peteris Weibelis užsimojo perrašyti meno suvokimo ir pateikimo principus šiuolaikinių technologijų kalba. Rusijos žiniasklaida sudvejojo, ar tokiu būdu nebus nuskriausti tradiciniai menai. Kaip pats vertini pasiūlytą parodos koncepciją „Perrašant pasaulius“ ir ar ji atsispindėjo pačioje MŠMB ekspozicijoje?
...
|
Plečiant domėjimosi ribas
Maarit Murka. Kūrinio „Plaukų galia” fragmentas. 2010 m. Dar prieš kokį dešimt metų kultūriniuose sluoksniuose blaškėsi tokia trapi romantiška idėja: pasauliui Baltijos šalių meną reprezentuoti kaip vieną visumą.
Sukurti tokį „trys viename“ paketą, vertą viso pasaulio meno vertintojų ir pirkėjų dėmesio. Vienas iš argumentų – mūsų šalys pernelyg mažos, kad jomis būtų domimasi atskirai. O štai kartu, sujungus jėgas ir šedevrus, būtų galima sulaukti dėmesio, pripažinimo ir investicijų. Idėja, žinoma, utopinė, tačiau gražus suvokimas, kad tokioms mažoms ir neturtingoms šalims grėsmė užsidaryti savyje yra didelė, o to pasekmės liūdnos.
Draugauti ir...
|
Vilniaus bienalizacija?
Katarina Siposova (Slovakija). Smeigės „Not Gordian knot“. 2011 m. Metalo menininkai – ne tapytojai ar fotografai, kuriems sukurti kūrinį kartais pakanka įkvėpimo ir vienos nakties tą įkvėpimą perkelti ant plokštumos ar į juostelę. Metalo darbai gimsta gerokai lėčiau, jiems reikia daugiau laiko tiesiog fiziškai, ir kūryba dažnai kainuoja gana nepigiai.
Kurlink taikau? Prie nuostabos, kad tuo pačiu metu Vilniuje atsidarė dvi metalo menui skirtos bienalės. Negana to, abi jos turi ir tą pačią temą – „Vilnius“, ir dalyvauja jose tie patys lietuvių menininkai. Ar ne per komplikuota tiems patiems žmonėms verstis per galvą rengiant kūrinius ir vienai, ir kitai bienalei, vieną dieną bėgti į vieną atidarymą, o kitą – stovėti jau kitame, vargais negalais spėjus pabaigti kūrinius? Ir šiaip – kuo skiriasi dalyvavimas...
|
|