Plečiant domėjimosi ribas

Aistė Paulina Virbickaitė
Dar prieš kokį dešimt metų kultūriniuose sluoksniuose blaškėsi tokia trapi romantiška idėja: pasauliui Baltijos šalių meną reprezentuoti kaip vieną visumą.

Sukurti tokį „trys viename“ paketą, vertą viso pasaulio meno vertintojų ir pirkėjų dėmesio. Vienas iš argumentų – mūsų šalys pernelyg mažos, kad jomis būtų domimasi atskirai. O štai kartu, sujungus jėgas ir šedevrus, būtų galima sulaukti dėmesio, pripažinimo ir investicijų. Idėja, žinoma, utopinė, tačiau gražus suvokimas, kad tokioms mažoms ir neturtingoms šalims grėsmė užsidaryti savyje yra didelė, o to pasekmės liūdnos.

 

Draugauti ir dalintis – apsimoka. Geras to pavyzdys – renginys „Jaunojo tapytojo prizas“, kurio organizatoriai dailiai iššoko iš beužsiveržiančio nuobodulio rato, pakvietę dalyvauti ir jaunus latvių bei estų menininkus. Rezultatas – į konkursą vėl sugrįžusi intriga žiūrovui, padidėjęs azartas dalyviams ir dėmesys renginiui iš to paties „užsienio“. Žodžiu, „visi laimi“ situacija, atsiradusi nepabijojus ir nepatingėjus pasikviesti artimiausių kaimynų.

 

Šį paprastą, bet gan efektyvų dalyką, atrodo, supranta ir Senamiesčio menininkų galerija. Praėjusiais metais čia vyko tapytojų iš Latvijos paroda, o šiuo metu galerijoje eksponuojami trijų jaunų estų tapytojų darbai. Viena iš jų – net gana garsi ir įdomi ne tik Estijos kontekste menininkė. Spėju, tai kol kas didžiausio kalibro menininkė Senamiesčio jaunųjų menininkų galerijos istorijoje. Maarit Murka (g. 1981) – aktyvi menininkė, jos tinklalapyje gausu informacijos apie dalyvavimą tarptautinėse meno mugėse, festivaliuose, parodose galerijose ir muziejuose. Jos didelio formato fotorealistiniai paveikslai buvo pristatyti šių metų Vilniaus meno mugėje ir tenka tik apgailestauti, kad nė viena lietuvių galerija nesugalvojo čia surengti šios menininkės personalinės parodos.

 

Senamiesčio menininkų galerijoje eksponuojamas tik vienas jos kūrinys, sudarytas iš dviejų dalių. Tai – 16-os paveikslų ciklas ir videofilmas. Nedidelio formato monochrominiuose paveiksluose realistiškai ištapytas vienos moters portretas. Veidas ryškiai atspindi stiprias emocijas, kurios nesikeisdamos keliauja iš vieno paveikslo į kitą, moteriai keičiant tik galvos padėtį, žvilgsnio trajektoriją ar mimiką. Taip, tai kino kadrai. Tapytoja pasiėmė trumpą ištrauką iš prancūzų filmo „Žanos d’Ark kančia“ („La Passion de Jeanne d’Arc“, 1928 m.), kurioje rodoma nukirptais plaukais Žana d’Ark (aktorė Renée Jeanne (Maria) Falconetti) prieš egzekuciją. Paimtą ištrauką menininkė iškadravo ir šiuos atskirus kadrus realistiškai ištapė. Tuomet šiuos paveikslus fotografavo ir sumontavo į videofilmą, kuris rodomas šalia.

 

Net gana komplikuotoje galerijos erdvėje eksponuojamas kūrinys išlieka įtaigus. Akivaizdu, kad autorei vienodai svarbu ir koncepcija, ir atlikimas. Čia tikslu ir apgalvota viskas. Juokinga, bet paminėti verta net netradicinius, tačiau itin kokybiškus ir pasiteisinančius... paveikslų rėmus. Taip pat – fotorealistiškai „sausai“ ištapytų paveikslų faktūrą. Daug dėmesio skirianti gruntui autorė faktūriškumu sukuria atsvarą šaltai tapybos stilistikai ir taip papildo dramatišką temą.

 

Kitų dviejų tapytojų darbai Maarit Murkos kūrinio kontekste kiek nublanksta ir galėtų būti puikiu „Jaunojo tapytojo prizo“ ekspozicijos pratęsimu. Viena iš jų, Laura Pold (g. 1984) šiame renginyje užėmė trečiąją vietą, tad tai puiki proga susipažinti su jaunos tapytojos kūryba kiek plačiau. Galerijoje eksponuojami nedidelio formato mišria technika sukurti paveikslai. Trečioji parodos autorė Sirja-Liisa Eelma (g. 1973), kaip ir neseniai galerijoje rodyta Agnė Jonkutė, kalba apie tuštumą. Vėl pasitelkiamas monochrominis koloritas ir gilinamasi į pavienius objektus, „tuščius įrenginius gyvenimo dramoms“. Reiktų atkreipti dėmesį, kad visos trys estų menininkės šioje parodoje atskleidžia tik mažą savo kūrybos fragmentą – visos jos kuria įvairiose srityse, iš kurių tapyba sudaro tik nedidelę dalį. Tuo nesunkiai galima įsitikinti naršant po išsamius ir kokybiškai sukurtus asmeninius jų tinklalapius.

 

Apibendrinant – paroda nedidelė, bet verta dėmesio. Taip pat puikus pavyzdys, kad ir nedidelė galerija gali parodyti įdomių, net ryškių menininkų. O jų yra ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

 

Paroda veikia iki lapkričio 14 d.

Senamiesčio menininkų galerija-dirbtuvė (Totorių g. 22/4, Vilnius)

Dirba pirmadienį–šeštadienį 11–18 val.


 

 

© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.