Projekto „Už baltos užuolaidos“ repeticijos atidarymo fragmentas. Giedriaus Jucevičiaus nuotrauka Palydėjus šiais metais Lietuvai Venecijos bienalėje atstovausiantį projektą, norisi išmėginti dar vieną galimą interpretaciją. Pusiau juokais, pusiau rimtai apie projektą „Už baltos užuolaidos“ kalbėsiu naudodama iš Gillesʹio Deleuzeʹo ir Felixo Guattari pasiskolintus įrankius. Juolab kad tarp projekto idėjos, jo įgyvendinimo ir minėtų autorių jaučiama abipusė „trauka“.
„Už baltos užuolaidos“ nuo pat pradžių jaudino institucinių peripetijų ir kultūros politikos santykių „apžaidimu“. (Tai dalykai, kurie per projekto pristatymo mėnesius jau ne kartą buvo lukštenti ir perlukštenti, tad šiame straipsnyje jų išvadų nekartosiu.) Jei ankstesni į Venecijos bienalę siunčiami projektai būdavo valstybės ar institucijos reprezentacijos tikslui paklūstantys, jo nekvestionuojantys ar nereflektuojantys veiksmai, tai Mikšio kūrinys kelia...
|