Šalis kaip ženklas ir suvenyras

Justina Kučinskaitė
Šį kartą tekstilės naujovėmis besidominti galerija pristato žaismingą estų dueto parodą. Ji skirta šalies nepriklausomybės 20-ies metų jubiliejui pažymėti, o taip pat simboliškai prisideda prie Talino – Europos kultūros sostinės 2011 renginių. Menininkai Krista Leesi ir Heino Prunsveltas atsisako tokioms progoms įprasto oficiozinio stiliaus ir tris galerijos sales pripildo įvairių epochų Estijos simbolių, ženklų ir atributų.

K. Leesi savo darbuose įvairius logotipus ir simbolius komponuoja taip, kad susidarytų nauji netikėti ornamentai ir raštai. „Tapetų“ serijoje menininkė demonstruoja skaitmeninės spaudos būdu ant audinio paviršiaus perkeltus iš įvairių Estijos kultūros simbolių išgautus geometrinius ornamentus. Juose susipina ir politinės aktualijos, ir istoriniai ženklai. Įvairūs Estijos simboliai ir logotipai, pavyzdžiui, kregždė (nacionalinis Estijos paukštis), pučiantis ragą vyras (degtinės „Vyru Valge“ simbolis), Pegasas (Estijos dailės akademijos simbolis) jungiami į bendrą kaleidoskopinį kaukolės vaizdą, taip atverdami naujas reikšmes, iš kurių audžiamas savotiškas politinis tapetas. Komponuodama atskirus simbolius į vieną bendrą kodą autorė atranda tikrąją žodžio simbolis prasmę (gr. symballein – sumesti viską į krūvą, sujungti).

 

Kartkartėm K. Leesi balansuoja ties lengvos ironijos ir juodojo humoro riba: daug kartų pakartotas Estijos kultūros rėmimo fondo logotipas sudaro ornamentą, kuriame figūros šoka aplink pinigus. Kitoje galerijos salėje eksponuojamas Kristos darbas, kurio idėja gimė ruošiantis ketvirtajai tarptautinei Rygos tekstilės trienalei, skirtai globalizacijos problemoms. Ant sienos pakabintame audinyje iškarpyti žodžiai „Help Your Planet, Kill Yourself“. Raidės sudarytos iš mažyčių gėlių ir kryžiaus formų įkarpų audinyje. Žodžių žaismą mėgstanti menininkė sakinio dalis kaitalioja vietomis, o kryžių ir gėlių ornamentai, priklausomai nuo jų išsidėstymo, suteikia autorės minčiai papildomų prasmių. Vis pasikartojanti frazė galiausiai perauga į „Help Yourself, Kill Your Planet“ ir taip sutrikdo žiūrovą. Pasak menininkės, šio kūrinio nereikėtų suprasti kaip tiesioginio pasiūlymo žudytis, greičiau turimas omenyje raginimas pažvelgti į save ir „nužudyti“ tam tikrus aplinkai kenkiančius įpročius. Darbas būtų dar įdomesnis, jei būtų tinkamai eksponuojamas. Atitraukus jį nuo sienos ir ryškiai apšvietus, žodžiai šviestų ant sienos ir būtų lengviau įskaitomi.

 

Estė taiko daugelio šiuolaikinės tekstilės kūrėjų pamėgtas strategijas – tradicinį siuvimą, nėrimą, siuvinėjimą rankomis derina su skaitmeninės spaudos technikomis, naudoja popkultūros elementus, reiškia politines pažiūras. Tradicinei Estijos tekstilei „atstovauja“ gamtos ir etnografiniai motyvai nertuose laikrodžiuose. Menininkė, derindama skirtingas technikas, kvestionuoja jų panaudojimo galimybes ir netikėtai sujaukia žiūrovo lūkesčius. Kompiuteriu „audžiami“ gėlėti raštai, atsigręžiant į tradicinį audimą, o rankomis preciziškai siūtas didelio formato skiautinys „For Your Eyes Only“ iš toli atrodo kaip skaitmeninės spaudos darbas. Iš margų audinio skiaučių pasiūdintas Džeimsas Bondas – duoklė populiariajai kultūrai. „Bondiados“ gerbėjai įžvelgs parodos pavadinimo ryšį su filmu „Su meile iš Rusijos“.

 

Grafikos dizainerio H.  Prunsvelto atvirukai, kur keisčiausiuose kontekstuose matome Talino logotipą, priverčia nusišypsoti. Išmoningi atvirlaiškiai puikiai atlieka vizualinės komunikacijos su auditorija funkciją, nes kalba bendrąja ženklų, populiarių logotipų ir simbolių kalba. Kiekvienas lakoniškas atviruko vaizdas pataiko tiesiai į dešimtuką, Talino sąsajų su įvairiais kultūriniais kontekstais žaidime.

 

H. Prunsvelto požiūris į savo miesto įvaizdžio kūrimą šiek tiek primena mitą apie lietuvių ir estų lenktynes visur, net ir populiarinant savo šalies „brendą“ tarptautinėje arenoje. Ernestas Parulskis su žaisminga ironija yra aprašęs šią tariamą kaimynių kovą dėl savo šalies įvaizdžio. Rašytojas, mėgstantis pasišaipyti iš stereotipų, jungia juos su drąsiomis ir kartais utopinėmis verslo strategijomis, satyriškai išryškina lietuvių įpročius ir mąstymo šablonus, šaržuoja konservatyvųjį nacionalinį diskursą ir, žinoma, juokaudamas sprendžia Lietuvos įvaizdžio problemas. Tad Heino siūlo ne patį kvailiausią būdą šioms problemoms spręsti – pasitelkus grafinį dizainą, kaip įvaizdžių kūrimo aparatą ir nedidelę humoro dozę kurti kultūrinio miesto atpažinimo tinklus.

 

Paroda veikia iki gegužės 26 d.

Vilniaus dailes akademijos tekstilės galerija „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius)

Dirba antradienį–penktadienį 12–18 val., šeštadienį 12–17 val.


© "7 meno dienos". Visos teisės saugomos.