Atvaizdo prigimtis
Žurnalas „NOVA“. 1969 m. spalis, straipsnis „Žmonės, įsitikinę, kad jie panašūs į kitus“ © 1969 The Estate of Diane Arbus, LLC Kai sužinojau apie šią Diane Arbus skirtą parodą, mane šiek tiek nustebino vietos neatitikimas ar, tiksliau, institucijos, kurioje ji bus rodoma. Pavadinimas nuskambėjo dailėtyrininkiškai-muziejiškai.
Bet kuris tyrimas apie XX a. atsiradusį reiškinį prasideda nuo atitinkamo laikmečio laikraščių ir žurnalų vartymo. Bandoma atsekti aktualijas ir susidėlioti tam tikrą kasdienybės istoriją tam, kad tiriamąjį reiškinį būtų galima įdėti į tinkamą tuometės reikšmės ir vertinimo lentynėlę. Dažnai tai būna pati įdomiausia tyrimo dalis, kai pasineri į kitokio mąstymo ir tau vienam šiuo metu žinomų, seniai pasenusių aktualijų pasaulį. Šiame tyrimo...
|
Kaip viskas tampa niekiu
Makoto Aida. Kūrinio „Paminklas Niekiui III“ fragmentas. 2009 m. Pamačius japonų menininko Makoto Aida „Paminklą niekiui III“, pasitinkantį žiūrovą vos įžengusį į parodą, toliau galima ir nebeiti (supraskite teisingai).
Didumu smogianti manga stiliaus kompozicija, sudurstyta iš ryškiaspalvių japoniškų klišių ir stereotipinių įvaizdžių, yra viso to, kas rutuliojama kituose autoriaus eksponuojamuose kūriniuose, visuma. Tokia tiršta ir taip labai apie viską, kad ją tikrai galima dedikuoti niekam.
Kiti kūriniai – tarsi atskiri to niekio pavidalai, smulkesnės variacijos, stereotipinių įvaizdžių, įvairių socialinių-kultūrinių problemų refleksijos, kapitalizmo kritika,...
|
Flirtas be įsipareigojimų
M. Mitrēvicas, Instaliacijos „Sienų tyla“ (2009 m.) fragmentas Nuo paauglystės žinau: jei rafinuotas „diedas“ filmo pradžioje važiuoja prabangia mašina garsiai klausydamas klasikinės muzikos – nieko gero iš jo nelauk.
Jei tas, blogiausias (jis ir protingiausias) klasikos nesiklauso filmo pradžioje, tai įsijungs ją pabaigoje, prieš sutikdamas pūkuotą it triušelis auką. Tada iš kažkur atlėks toks labai teisingas kvailelis ir jam sutrukdys. Kas Lietuvos meno pasaulyje didžiausi kvaileliai? Teisingai, dailės kritikai. Todėl pamačiusi šiuo metu „Vartų“ galerijoje vykstančią parodą neatsispyriau norui apie ją parašyti.
„Vartuose“ – „Artscape“ projektas,...
|
Mąstant apie tiltus
Justė Venclovaitė. „Augalai iš LLTI kabinetų“. 2011 m. Prašmatnios metaforos yra kalbos švinas, poezijoje – diletantizmo kvapo šaltinis. Žodis „tiltas“ – vienas labiausiai nuvalkiotų dėl šios stiliaus formos, ypač oficiozinėse kalbose. Ten nuolat tas ar anas tampa „kultūros tiltu“, „tautų, istorijos tiltu“ ir taip toliau. Ne visada tampa, bet skamba oriai.
Petras Vileišis (g. 1851 m.) iš tiesų statė tikrus tiltus (tiksliau juos projektavo). Ne bet kokius, o geležinkelio. Vadinasi – tiltai buvo skirti sunkiems kroviniams pergabenti. Profesija tuo metu buvo auksinė – pats geležinkelio plėtros bumas. Grįžo Petras į Lietuvą su beveik milijonu auksinių rublių. Tuomet jis ėmėsi statyti tuos metaforinius tiltus. Įkūrė spaustuvę, lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“, kartu su Jonu Basanavičiumi rūpinosi mokslo...
|
Susikertančios medijos atkeliauja į Lietuvą
Gegužės 27–28 d. Vilniuje „Media Desk Lietuva“, bendradarbiaudama su Britų taryba, kviečia į Lietuvoje pirmą kartą organizuojamą susikertančių medijų konferenciją-kūrybines dirbtuves „Cross Media Zen“.
Forume dalyvaus Lietuvos ir kaimyninių šalių kino režisieriai, prodiuseriai, scenaristai ir rašytojai, kompiuterinių žaidimų kūrėjai, reklamos, radijo ir televizijos atstovai, animacijos specialistai, WEB dizaineriai, muzikos autoriai ir kiti. Jie turės galimybę įgyti konkrečių praktinių žinių. Susikertančios medijos – tai nauja audiovizualinės kūrybinės industrijos tendencija. Žodis „Zen“ renginio pavadinime simbolizuoja aukščiausią profesionalumą –...
|
|