Įvykiai: Skaityti visus Rašyti
DAILĖ

Kaip viskas tampa niekiu


Makoto Aida paroda „Diena ir naktis“ Šiuolaikinio meno centre


Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Share |
Makoto Aida. Kūrinio „Paminklas Niekiui III“ fragmentas. 2009 m.
Pamačius japonų menininko Makoto Aida „Paminklą niekiui III“, pasitinkantį žiūrovą vos įžengusį į parodą, toliau galima ir nebeiti (supraskite teisingai).

Didumu smogianti manga stiliaus kompozicija, sudurstyta iš ryškiaspalvių japoniškų klišių ir stereotipinių įvaizdžių, yra viso to, kas rutuliojama kituose autoriaus eksponuojamuose kūriniuose, visuma. Tokia tiršta ir taip labai apie viską, kad ją tikrai galima dedikuoti niekam.

 

Kiti kūriniai – tarsi atskiri to niekio pavidalai, smulkesnės variacijos, stereotipinių įvaizdžių, įvairių socialinių-kultūrinių problemų refleksijos, kapitalizmo kritika, tapatumo paieškos. Galiausiai visa tai virsta sąmoningu grotesku ar fantasmagorišku teatru. Pavyzdžiui, į alkoholikų ir bedarbių kvartalą nelaimėlių dvasiai pakelti pakviesti menininkai, užuot ėmęsi socialinės veiklos, kartu su rajono gyventojais nusitašo iki pat žemės graibymo, girtų šokių ir dainų fone.

 

Kai kurie įvaizdžiai pasikartoja, pavyzdžiui, erotizuota mergaitė moksleivės uniforma. Tokia pačią (tik permatomą) vilki japonų pornografijos žvaigždė, atliekanti įvairius veiksmus „Pozų knygai“ (2011). Moksleivės uniforma pasipuošusi ir „Mutantė Hanako“ (1997), ir „Paminklo niekiui III“ centre besišypsanti anime herojė, supjaustytomis venomis. Mėlynas sijonėlis, balti marškinėliai ir kaklaskarė apskritai yra privaloma mokinukių apranga visoje anime animacijoje ir daugelyje filmų. Kaip ir jais vilkinti mergaitė būtinai turi įvaizdinti japonišką sekso kultūrą. Pastaroji itin fantasmagoriškai pasirodo iš autoriaus komiksų sumontuotame videodarbe „Mutantė Hanako“ apie Amerikos ir Japonijos karą; čia pagrindinį „vaidmenį atliekanti“ dvylikametė japonų patriotė-tėvynės gelbėtoja daugybę kartų išniekinama amerikietiškų velnių milžiniškais, galią simbolizuojančiais falais.

 

Turint galvoje, kad menininkas nemažai laiko praleidžia Niujorke, šis politiškas ir antiamerikietiškas videokomiksas atrodo keistai – bandau įsivaizduoti jį žiūrinčio amerikiečio reakciją. Antiamerikietišką Aida pasakojimo poziciją atliepia ir kai kurie jo įkurto miniatiūrinio „Gei-Ko“ baro lankytojų piešiniai, vaizduojantys masonų konspiracijos teorijas. Melancholiškas ryžiagalvis Onigiri Kamen, kurio iškamša guli kampe su prierašu „Nekenčiu kapitalizmo!“, kuris bastosi pilkuose lietuviškuose laukuose su „skripkele“ ir „akivaizdžiai nekenčia Holivudo kino“ – irgi antiamerikietiškas (nors ne taip artikuliuotai).

 

Kita vertus, Aida refleksijos savo kultūros atžvilgiu tokios pat kritiškos. Vartotojiškumas, globalizacija, absurdas, spektaklio visuomenė. Atrodo, kad jis išverčia tiek Vakarų, tiek savo kultūros kailį į „blogąją“ pusę ir rodo jo abejotiną būklę. O šis gestas labai palankus norint „parduoti“ save tiek vienai, tiek kitai kultūrai. (Vienu atveju esi savireflektyvus, kitu – reflektyvus, ir abi žvilgsnio kryptys vienodai palankios.)

 

Apie tą pačią parodą rašiusi Danutė Gambickaitė (artnews.lt) teigė, esą Aida skauda dėl tų plyšių ir žaizdų. Iš dalie tai tiesa, tačiau aš čia įžvelgiu ir „traumos pardavimą“, manipuliavimą tarpkultūrinių dialogų ir tapatybės plyšiais bei visa apimančios, anonimizuojančios globalizacijos grėsmės žaltvykslėmis. Į pastarąsias bandyta įpinti ir Lietuvą – juk melancholiškasis rusvagalvis vaikštinėja po lietuviškus pūdymus („Onigiri Kamen, kelionė į Lietuvą“, 2011). Žinoma, šis „pardavimo aktas“ vyksta (savi)reflektyviai – tai sušvelnina galimai neigiamas jo puses.

 

Įdomu, kad M. Aida kūrinių suvokimo įvairiapusiškumui buvo naudinga lietuvių kalbos žodžių konstravimo poetika. „Niekas“ verčiant pavadinimą „Monument for nothing III“ pakeistas į „niekį“. Vos modifikuota galūnė iš karto kilsteli kapitalistinių japoniškų piktžaizdžių ir globalizuotų, hiperbolizuotų socialinių problemų gniutulą į filosofinį, egzistencinį matmenį. Jei ne ta galūnė, tektų pačiam susirinkti tą gana atgrasaus ir mišraus turinio (apie viską) visumą ir ištobulinti ją iki niekio.

 

Paroda veikia iki gegužės 22 d.

Šiuolaikinio meno centras (Vokiečių g. 2, Vilniuje)

Dirba antradienį–sekmadienį 12–20 val.


„7 meno dienos“ Nr.19 (941), 2011-05-13

Foto galerija
Versija spausdinimui

Komentarai

0fT9foQBYLw, 2015-09-21 11:35

Aleks spasibo za satytu !! Aleks a vi zanimaetes realtorskoi deyatelnostyu tolko v Calgari ili ?? Mi skoro s mujem i detmi pereezjaem v Reginu mojete chtonibu posovetovat? toest zaranee smotret doma po internetu ili po priezdu? ili mojet chto nibud posovetuete?? Spasibo!!!

erika, 2011-11-02 18:23

labukas

LwRqXwoptyjMEzkGP, 2011-06-24 04:42

It's much eisaer to understand when you put it that way!

lklmnjhg, 2011-05-15 13:53

dailus rašinio apskritimas

Komentuoti

Vardas:
Komentaras:
Maksimalus leistinas simbolių skaičius - 2000.
Jūs parašėte: 0
Susiję numerio straipsniai




Kiti susiję straipsniai




Straipsnio raktažodžiai

Tapkite mūsų rėmėjais:

Festivaliai ir didžiosios šventės
Ieškoti